Puslapis:LE01.djvu/259

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

dūliai ir šiaip keistesnio pavidalo akmenys. Kiti buvo laikomi šventyklose. A. ir medžių garbinimą patys graikai laikė savo seniausiąja tikyba.

Argonas cheminis ženklas Ar, eilės N 18, atom. sv. 39,94. Priklauso nulinei atomų sistemos grupei ir neįeina į chemijos reakcijas. Gamtoje randamas tik palaidas ore. Bespalvės dujos, kurios temperatūroje — 185,5° (1 atmosferos slėgimu) paverčiamos skystimu. Skysto A. lyg. sv. 1,38, stingimo temperatūra — 188°.

Argonauta argo Cephalopoda klasės, Octopoda būrio šiltų kraštų moliuskos. Jų patelės didesnės, turi kriaukles ir ilgesnius nugaros čiulptuvus.

Argonautai graikų mitų jūrininkai, apie 1350 pr. Kr. įvykdę pirmąją kelionę į tolimus kraštus. Jazono vadovaujami 50 karžygių buvo nuvykę Argo laivu iš Tesalijos į Kolchidą (Užkaukazę ties Juodąja jūra) atimti iš tos šalies karaliaus Aįsčo aukso vilnos avino, ant kurio Friksas iš Heilą perplaukęs Hellespontą. Aieto dukters Me- dėjos padedamas, Jazonas atėmęs aukso vilną ir sugrįžo j tėvynę, kur vedė Medėją. A. žygiai yra trumpai minimi Odisėjoje ir apdainuoti Pindaro, Apolonijaus iš Rodoso ir Valerijaus Flacco.

L. Raclemacher Mythos und Sage bei den Griechen 2 leid. 1938.

Argonne š. r. Prancūzijos miškinga aukštuma ligi 342 m aukštumo, Minuse ir Marne dep. I Pasaulinio karo metu čia ėjo smarkios kautynės 1914 XII prie Varennes ir 1915 VI—VII prie La Harazee. Dar 1792 Dumouriez laikė A. Prancūzijos Termopi-liais.

Argos graikų mitologijos šimtaakis milžinas, Heros deivės pastatytas Ijo nimfai saugoti, Dzeusui ją pamilus ir pavertus karve; Dzeuso pavestas Hermas A. fleitos garsais užmigdęs, paskiau, apakinęs ir Iją išvogęs. Hera perkėlusi A. akis povo uodegon. Vad. ir Argus.

Argos senovės Graikijos mst. — valstybė. Karalius Feidonas (770—745 pr. Kr.) užvaldė visą Argolidę. Ilgainiui prasidėjo varžytinės ir kovos su Sparta; dėl to ir graikų-persų karų metu A. (495 pr. Kr.) laikėsi persams palankaus neutraliteto. Po šių karų A. įveikė ir sugriovė Mikėnus ir Tiriintą, demokratiškai susitvarkė ir Atėnų skatinamas 229 pr. Kr. įėjo Achėjų sąjungom IV a. pr. Kr. A. būvio vienas didžiųjų politikos ir kultūros centrų. Garsėjo Argeladu, Polikletu ir kt. skulptoriais. Vak. A. buvo 200 m aukštumo akropolis Larisa. Iš A. pastatų išliko teatro liekanos, 1889 atkasta Artemidos šventykla, 1892— 1895 atkasta Heros šventykla.

Argot prancūziškas įvairių profesininkų, jūreivių, kareivių, moksleivių, įvairių valkatų sutartinės kalbos vardas. Tokia kalba žinoma buvo ir Lietuvoje ir čia vad. liuberiškoji, adverniškoji kalba. A. naudojosi lotyiniškais žodžiais, pagautais iš vid. amžių kunigų ir vienuolių, hebra'iškais, čigoniškais ir šiaip svetimos kalbos iškreiptais žodžiais arba savais, bet pavartotais kitokia prasme. Savo kūriniuose A. vartodavo tarp kitų Prancūzijoje XIV a. Villon, XV a. Rabelais, XIX a. Hugo, Sue, Zola ir kt. Lietuvių elgetų liuberiškos kalbos pavyzdžiai: ašvys—arklys, batužis—kareivis, džembura— botagas, fileisot—mylėti, jovu-šas—velnias, kuningas—ponas, labaras, la-borus—vyras, lokas—žmogus, matė—žemė, šadrinė—daržinė, ūkvaizdis—Dievas, vasy-lius—kunigas ir kt. čia žodžiai imti ir iš senovės vartojamų liet. žodžių, taip pat iš prancūzų, čigonų, graikų, lotynų, latvių, lenkų kalbų. Toji pat adverniškoji kalba ligi mūsų kalbų buvo gyva vaikų skaičiavime žaidžiant, pvz. egida, pegida, cugida, me, abel, fabel, domine, iki, piki, grama-tyki, ons, klions, zając, pons.

A. Dauzat L’A. de la guerre 1918; J. Basanavičius Iš liuberiškos kalbos — Varpas 1896.

Argote y Gongora ispanų poetas ž. Gon-gora.

Arguelles Augustino (1776-1844) ispanų politikas liberalas. 1812 kortežų narys, pramintas ispanų Ciceronų. 1814 Ferdinando VIII suimtas kaip valstybės išdavikas ir pasmerktas 10 metų kalėti Ceutoje ir Ma-jorkos saloje. 1820 revoliucijos išlaisvintas, buvo kurį laiką vid. r. min. Panaikinus konstituciją, 1823 pabėgo Anglijon, 1832 grįžo amnestuotas. 1841—1843 kortežų paskirtas jaunos karalienės Izabelės* globėju.

Argulus parazituojanti žuvų odą vėžių giminė Crustaceae (Vėžiagyvių) klasės, Copepoda būrio, Branchiūra pobūrio. Prisisiurbęs žuvų kraujo ir limfos parazitas gali laisvai plaukioti. Prisitvirtinti prie žuvų jiems padeda nuodų šnipas, įsmeigiamas į žuvies odą. šnipo nuodai smarkiai veikia žuvį ir nuo tų nuodų kartais žuvys dvesia. A. ypač kenkia žuvų ūkiui tvenkiniuose. Labiausiai nuo A. kenčia karpiai, kuriuos parazituoja A. foliaceus, lašišas A. corregoni ir kt.

Argonautai (piešinys vazoje)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 100% (+4917-3=4914 wiki spaudos ženklai).