Argumentas (gr. argos—aiškus) protavimas, skiriamas įrodyti ar atmesti bet kokiam teigimui. A. formos: ad baculum kumščio įrodymas, slepiąs grasinimą ir apeliuojąs į baimę; a d h o m i m e m— nuo dalykinės argumentacijos sukąs į oponento asmenį ir siekiąs jį nepatikimą parodyti; ad i g n o r a n t i a m, slepiąs demagoginį pasitikėjimą, kad liaudis nežinos dalykų, galinčių kalbėti prieš; a d j u d i c i u m, apeliuojąs į bendrą pripažintą dėsnį ir visų sprendimą; a d m i-sericordiam, besikreipiąs sužadinti pasigailėjimą ir tuo būdu sau laimėti jausminį palankumą; a d populum, besistengiąs įtikinti vienokių ar kitokių grupinių jausmų sužadinimu; a d r e m, einąs tiesiai į patį dalyką; a d v e r e-c u n d i a m, įrodymo iliuzijai sudaryti besiremiąs paecarba dideliems žmonėms, seniems papročiams, pripažintoms institucijoms, apskritai bet kokiu autoritetu.
Matematikoje A. vad. kiekvienas laisvas dydis savo funkcijos atžvilgiu. Polinėje koordinatų plokščioje sistemoje A. bei amplitude vad. kampas, kurį duotojo taško radijas—vektorius sudaro su po-line ašimi.
Argun Sibiro upė (Mandžiūrijoje vadinama Chailar). teka iš Mandžiūrijos ir nuo santakos su šilką sudaro Amūrą. 1275 km ilgio. Baseino plotas 166.600 km2. 944 km A. tėkmės sudaro sieną tarp Sibiro ir' Mandžiūrijos.
Argunė deš. Tereko intako Sunžos intakas, Gruzijoje, Kaukaze. l50 km ilgio.
Argus Rasores (vištinių paukščių) būrio, Phasianidae (fazanų) šeimos, povui giminiški dideli paukščiai; labai didelės dilbio ir peties plasnojamosios, o mažų plaštakos (sparno viršūnės) plunksnų. A. patinai šoka savotiškomis poromis, išplėšdami snarnus ir uodegą. Gvvena Indijoje, Sumatroje, Borneo. Yra dvi rūšys: Argusia-nus A. a. 70 cm ilgumo ir A. grayj kiek mažesnis.
Argut 260 km ilgio deš. Katunės intakas Sibire.
Aria (gr. Area) senovės persų imperijos kalnuota rytų provincija palei Arias upę. Jos sostinė buvo Arias, šen. persų vadinama Haraiva.
Ariadnė graikų padavimais Kretos karaliaus Mino duktė, davusi Tezėjui siūlų kamuoliuką, kuriuo sekdamas, užmušęs Minotaurą, jis galėjęs atrasti kelią iš Labirinto (iš čia A. siūlu dabar vadina nurodymus, kurie padeda susekti painų dalyką). Bėgdamas iš Kretos, Tezėjas pasiėmęs su savimi A., bet, Dionysui įsakius, Nak-so saloje ją palikęs. A. likusi Dionyzo žmona ir jo kulte užėmė žymią vietą. A. ir Tezėjaus nuotykius panaudojo Euripidas tragedijai Teseos, taip pat senovės ir vėlesniųjų laikų skulptoriai bei tapytojai (Tiziano, Makart ir kt.) savo kūryboje.
Ari-Ajaš Atlaso kalnagubrys Aukštutiniame Maroke, Afrikoje. 3751 m aukščio.
Ariajos persų Kyro jaunesniojo kariuomenės dalies vadas žygyjisv prieš jo brolį Artakserksą II. Kyrui kautynėse žuvus, persimetė Artakserkso pusėn ir dalyvavo persekiojant 10.000 graikų Kyro talkininkų, kurių pasitraukimą aprašė Ksenofonas veikale Anabasis.
Ariamoji žemė, kuri kasmet vienokiais ar kitokiais žemės dirbimo įrankiais supu-rinama paruošiant ją sėjai. Įvedimas į sėjomainą ilgamečių augalų ar jų mišinių, pvz. dobilų, pašarinių varpinių žolių ir kt. šią sąvoką komplikuoja, nes tuio atveju dirva ariama ne kasmet. Dirbtinės ilgametės pievos bei ganyklos, nors jos ir yra į-ruoštos tokiose vietose, kuriose vienmetės kultūros gali būti auginamos, A. Ž. sąvokiai nepriklauso.
Arian (šen. persų arijų šalis), vėliau Iran, kalnuotas Azijos kraštas tarp Indijos, Turano, Mesopotamijos ir jūros, dabartinis Iranas (seniau Persija), Afganistanas, Beludžistanas. Graikų geografas Strabo A. laikė tik r. Persijos dalį tarp Parapo-misijos (dabartinio Hindukušo), Indio upės ir Indijos vandenyno, taigi bemaž tik dabartinius Afganistaną ir Beludžistaną.
Arianizmas (unitarizmas, antitrinitariz-mas, socianizmas). Krikščioniškosios religijos mokslo apie Jėzaus asmenį kryptis, pavadinta jos pirmojo skelbėjo Ariaus vardu. Pasisakydamas prieš vyraujantį krikščionių bažnyčioje Trejybės mokslą ir nelaikydamas joje Sūnaus lygiu levui, pasmerktas 325 Nikėjos ir 381 Konstantinopolio Visuotiniuos bažnyčios susirinkimuose,
IV a. A. sukėlė didelę audrą Rytuose ir Vakaruose. Rytuose įveiktas, Vakaruose ne tuojau buvo nugalėtas. Užplūdę buvusią Romos imperiją tautų kilnojimosi laikais vakarų ir rytų gotai, vandalai, geruliai ir kt. buvo sukrikščioninti A. Biblijos vertėjas į gotų kalbą IV a. Ulfila buvo A. sekėjas.
V ir VI a. A. likučiai vis dar laikėsi š. Italijoje, p. Galijoje ir Ispanijoje, kad ir kiek pakeista forma. Daug kur audrų pakėlę A. šalininkai į savo mokslą įtnaukė karo, priesaikos, ugnies teismo pasmerkimą ir šiaip valstybės paneigimą, skelbė meilę priešui, atsisakymą atsilyginti už piktą ir kt. Langobarduose A. laikėsi ligi VII a. pusės. Ilgainini jie prarado savo pirmykštį vardą ir X—XIV a. Vakaruosiu žinomi daug ko iš A. pasiėmusių katarų, š. Italijoje humilijatų, p. Prancūzijoje ir š. Ispanijoje XII—XIII a. albigiečių, XII a. val-diečių vardais. Reformacijos metu A. rodo