Puslapis:LE01.djvu/264

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Ariosto Lodovico (1474-1533) italų poetas. 1489—1494 išėjo teisininko mokslus, bet drauge studijavo Romos poetus. 1503—1518 buvo kardinolo d’Este sekretorius. 1518—1532 tarnavo Alfonsui d’ Este. 1522-1525 tvarkė Garfagnanos provinciją, 1525 —1532 Ferraros dvaro teatrą. Literatūroje pasireiškė pradžioje komedijomis La cassaria 1508, I Suppos'iti 1509, paskiau eilėraščiais, satyromis, elegijomis. 1507—1532 rašė ji labiausiai išgarsinusią poemą Orlando furioso, vėliau , be vertimų, ligi mūsų laikų keletą šimtų kartų iš naujo spausdintą.

B. Oroce Ariosto, Shakespeare e Corneille 1921.

Ariovist germanų vadas, a. 71 pr. Kr. įsibrovęs į Gali ją ir čia įkurdinęs savąsias gimines, o vėliau ir Alzase, Pfalce ir Pa-reinėje. 58 pr. Kr. tarp Bisontium (Be-sanean) ir Reino upės jį sumušė Cezaris ir tuo būdu 500 metų sulaikė germanų ekspansiją Galijon.

J. S. Nicholson Life and Genius of Ariovisto 1914.

Arippu Ceilono salos mst., vienas didžiausių perlų gaudymo centrų, kur kas metai pavasaryje susirenka dešimtys tūkstančių žvejų, pirklių ir žiūrovų.

Arys Maž. Lietuvos ež., 10 km ilgio, 4 km pločio, ligi 29 m gylio. 170 m a. j. 1. Ežerą 1865 kiek nuleidus, netoli kranto iškilo si-jinių pastatų liekanos, archeologų priskirtos žalvario ir sana jam geležies laikotarpiui. A, upelis jungia ež. su Spirdingo ež.

Arisaema Araceae šeimos šakniagum-biai augalai. A. 100 rūšių, daugiausia žinomų padausių ir atogrąžų kraštuose. A. amurense Maxim., Mandžiūrijoje augąs tinka ir Lietuvos klimatui.

Ariscóla (d’Ariscóla) Silvestro XV a. italų skulptorius, drauge su Salvato išgarsėję jųdviejų pagamintu Aquilos bažnyčioje šv. Barnardo iš Sienos sarkofagu.

Aristagores V a. pr. Kr. Mileto tironas, 500 pr. Kr. sukurstęs Maž. Azijos Jonijos miestų sukilimą prieš persus. Pralaimėjęs, 496 žuvo Trakijoje.

Arlstaios graikų mitologijoje laukų ir ganyklų dievas, medžiotojų, piemenų ir bitininkų globėjas. Vergilius Georgikose jį vad. miškelių globėju.

Aristaios III a. pr. Kr. graikų matematikas Aleksandrijoje. Rašė neišlikusias geometrijos knygas.

Aristarchos l)iš Samoso(g. 267 pr. Kr.) graikų astronomas. Iš jo veikalų išliko raštas apie saulės ir mėnulio atstumą ir didumą (pirmą kartą išsp. Venecijoje 1518). A. gana tiksliai išmatavo, kiek kartų žemės šešėlis yra platesnis už mėnulį ir nustatė, kad mėnulio skersmuo sudaro 3/11 žemės skersmens. Jis Vienas pirmųjų iškėlė faktą, kad žemė sukasi ir keliauja aplink saulę. Dėl to jis buvo net iš Atėnų ištremtas. Jis laikomas Vienu didžiausių senovės astronomų.

2) iš Samokratijos (m. a. 150 pr. Kr.) graikų gramatikas ir kritikas A-leksandrijoje, Homero komentatorius, paruošęs kruopštų Homero poemų tekstą, kuris vėliau sudarė pagrindą visų vėlesniųjų Homero leidimų.

3) iš Tesalonikų Ia. Kr. g. lydėjęs apaštalą Povilą jo trečioje kelionėje per Makedoniją, Grak'iją ir Judėją. Paskiau buvęs Frigijoje ir Tessalonikuose vyskupu. Nukirsdintas Romoje. Jo šventė VIII 4.

Aristea Iridiaceae šeimos dekoratyviniai augalai iš p. Afrikos, žinoma a. 30 rūšių.

Aristeios 1) Pagal graikų padavimus VIII a. pr. Kr. poetas-klajūnas, Homero ir Pitagoro mokytojas, lankęs tolimuosius kraštus ir epopėjoje Arimaspea aprašęs pasakiškus hiperborėjus ir arimaspus, iš kur paskiau tas visas pasakas kartojo Hero-dotas ir kt.

2) III a. Ptolemėjo Philadelfo sargybos Viršininkas Aleksandrijoje, tariamasis autorius A. laiško, kuriame pasakojama Šen. Testamento vertimo graikų kalbon (Septuagintos) istorija.

3) I a. Kr. g. graikų skulptorius iš Maž. Azijos, kurio darbo centauras yra išlikęs Romoje.

Aristid/es 1) vad. Teisingasis (530 —467 pr. Kr.) Atėnų politikas ir karo vadas. 489 pirmasis archontas ir konservatorių vadas. Dėl susidūrimo su Temistoklu 483 ištremtas. Dalyvavo Salamino kautynėse ir 479 vadovavo atėniečiams kautynėse ties Platėja. Drauge si Temistoklu įst. atėniečių sąjungą.

2) A. i š T e b ų IV a. pr. Kr. graikų tapytojas, Apelles amžininkas. Išgarsėjo savo paveikslais — Miesto apiplėšimas, Graikų kova su persais, Dionizas.

3) A. i š Atėnų II a. Kr. g. graikų filosofas, vienas pirmųjų krikščionybės apologetų, a. 140 Kr. g. įteikęs imperatoriui Antoninui Pijui krikščionybės apologiją. Nuo IX a. ji dingo, bet XIX a. buvo surasta, pradžioje nuotrupa armėnų kalba, paskiau sirų vertimas. Vėliau buvo surastas ir kiek pakeistas graikiškas originalas.

Seebert Der Apologet Aristides 1894.

4) A. Q u i n t i 1 i a n u s III a. Kr. g. graikų rašytojas, veikale Peri musikes pa-

L. Ariosto

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4878-0=4878 wiki spaudos ženklai).