renesanso vėl pusratlnė ir kt. Žinomos ir aklosios arba uždaros A. Pastato viduje pirmą kartą pavartota bazilikų navai padalyti atskirais skyriais. Vid. amžiais ir renesanso laikais A. galerijos puošė aikštes.
Arkadiečiai Arkadijos, Graikijos Peloponeso, gyventojai. Kitų gnaikų tarpe garsėjo savo linksmumu biri. vaišingumu ir Virto poetų idilijų tariamojo aukso amžiaus Arkadijos piemenėliais.
Arkadija, seniau vad. Pelasgija, Peloponeso Grtaikijoje vak. Įlanka ir vid. plokš-takalnė. Kalnai Olonos (seniau Eryman-thos) 2.224 m ir C'iria (seniau Kyllene) 2374 m aukštumo skiria A. nuo šen. Acha-jos ir Sykiono. Pietuose Malevon (seniau Parnon) 1960 m ir Kotil'ion skyrė nuo Me-senijos ir Lakonijos. žymiausia upė Alfeos. Senovės A. daugelis gyventojų ėjo tarnauti į kitus kraštus kareiviais. 370 pr. Kr. Epaminondes iš Tėbų čia įst. Megalopolio tvirtovę A. ginti nuo Spartos ir apjungė beveik visus gyventojus. 378 Likomtrdes iš Mantinėjos įveikė spartiečius ir A. sąjungą išplėtė į pietus. 22.1 A. sąjunga pakriko ir prisidėjo prie achajų. 140 pr. Kr. A. užėmė romėnai, 1240 Kr. g. veneciečia’i, 1470 turkai. 1822 kartu su kitais graikų kraštais atgavo lasivę. VIII a. Kr. g. čia buvo įsikūrę ir vėliau sugraikėję slavai, XIV a. albanai.
Arkadinė poezija idilinė piemenų gvve-nimo poezija, vardą gavusi iš Arkadijos piemenų ir medžiotojų, tariamai gyvenusių patriarchaliniais papročiais ir taikiai. Piemenų gyvenmo vaidinimuose aukštojo luomo vyrai ir moterys vaidindavo apsirengę piemenų drabužiais (Italijoje T. Tasso veikale Aminta, Guiarinl’o Pastor fido). Piemenų gyvenimo romanas žydėjo XVII —XVIII a. Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Vokietijoje.
Arkadininkai 1690 Romoje įsikūrusios rašytojų ir tapytojų draugijos Accadem’ia degli" Arcadi nariai, kuriu kiekvienas gaudavo kokį specialų Arkadijos piemens vardą (pvz. Goethe'i buvo duotas Megalio vardas). Jai priklausė tapytojai Poussin, Corot ir kt.
Arkanas 1) virvė arba šikšna su kilpa, paleidžiama laukiniams arkliams, buliams ir šiaip gyvuliams gaudyti, nelvginant Amerikos lasso. Totorių buvo vartojami belaisviams 'imti ir traukti. Jais pasekė kazokai ir kt. Vartojamas Vengrijos piemenų — arkliaganių, kitur šienui ir šiaudams rišti, raitojoje artileriioje pabūklui pririšti, prireikus, jį ant kalno užtraukti.
2) Ukrainiečių, ypač huculų kalnėnų šokis su kirviu, panašus į lietuvišką, dar XVII a. mėgiamą, kirvio šokį. Arkangelas (archangelus) šv. Rašte angelo Mykolo pavadinimas. Bažnyčios tradicija, be Mykolo, A. vadina Gabrielių ir Rafaelį, o ligi vidurinių amžių ir Urielį.
Arkanitas (Glazeritas) tenardito grupės mineralas, randamas Vezuvijaus lavoje.
Arkansas 1) JAV upė, deš. Mississippi intakas 2330 km ilgio, 416.000 km2 baseinas. Prasideda Rocky Mountain kalnuose. Pro kalnus prasiveržia Royal George grioviu prie Canyon City mst. Lietingu metu patvinsta, sausros laiku išdžiūsta. Vandens debitas ties Little Rock 1295 m'Vsek. Intakai Cimarron ir Canadian River.
2) JAV valstybė į vakarus nuo Mississippi. Sutr. Ark. 137.518 km2, 1,9 mil. gyv. Jų 25% juodukai. Mississippi teka iš ilgai rytų A. krašto ir drauge su vidurine dalimi sudaro lygumas, derlingas žemes. Vak. dalis kalvota, turi naftos, akmens anglies, vario, dujų, geležies rūdos. A. duoda 98% JAV boksito (aliuminio žaliavos). Taip pat čia yra vienintelės š. Amerikoje deimanto kasyklos. Miška'i apima 8 mil. ha; auga ąžuolai, kiparisai, pušys ir kt.
A. yra žemės ūkio kraštas, augina medvilnę, kukurūzus, kviečius, ryžius ir kt., taip pat vynuoges, persikus, tabaką, saldžiąsias bulves ir kt.
A. yra 24 aukštosios mokyklos (13 kolegijų ir universitetų).
A. buvo Prancūzijos Louisianos dalis, bet 1763 atiteko Ispanijai, 1803 Napoleonas
Arkansas valst. vandens išgraužtos daubos