visų krypčių krikščionių išpažįstamas Credo (Tikiu — Symbolum Niceanum). Tuomet imperatorius Konstantinas Didysis ištrėmė A., kuris betgi, palaikomas daugelio įtakingų šalininkų, po trejų metų grąžintas. Jam mirus, jo mokslas dar kartą buvo pasmerktas antrame visuotiniame Bažnyčios susirinkime 381 Konstantinopolyje. Bet pats A. mokslas dar ilgai įvairiomis formomis plėtėsi, ž. Arianizmas.
Travaux Storia critica della vita di Ario 1746; P. Snellmann Der Anfang d. Arianisches Streites 1904; N. 8. Kouns A. the Libyan 1922.
Ariz. Arizonos valst. JAV vardo sutrumpinimas.
Arizona, sutr. Ariz., p. v. JAV valstybė tarp Calif or,ni jos, Nevados, Utaho, New Mexico ir Meksikos. 295.134 km2 ploto, 750.000 gyv. (1950). 1912 gavo valst. teises. Sostinė Phoenix 107.000 gyv. (1950). A. gelmėse randama daug mineralinių turtų: vario, aukso, urano rūdos, sidabro, cinko, švino ir kt. Vario produkcija A. pirmauja JAV-se. š. v. dalimi teka Colorado upė su garsiuoju Grand Canyon ( Didžiuoju Kanjonu). š. r. dalį sudaro plokštakalnės 1500 —2000 m aukščio. Ten yra 1000 m skersmens meteoro krateris, suakmenėjęs miškas, orinės erozijos padarinys—gamtos tiltas ir urvinių indėnų sodybos. Lietaus iškrenta tik vasaros metu, ir tuomet ganyklose atgyja žolė. Grand Canyon srityje išplitę pušynai. P. v. dalis yra žemesnė, klimatas sausas, medžiai neauga, vyrauja kaktusai ir spygl. krūmai. Daug karštų šaltinių. Lyja žiemą, bet javų kultūroms drėgmės per maža. P. r. dalyi klimatas dar sausesnis. Dirbtiniu būdu drėkinamose vietose auga liucenna, medvilnė ir pietų kraštų vaismedžiai. Drėkinami plotai didėja nuo to laiko, kada buvo pastatyta eilė užtvankų: 1905—1912 vad. Roosevelto, Salt upės užtvanka, 1936 Hooverio, Imperialinė, 1951 Davisono, Colorado upės, 1929 Coolid-ge, Gila upės, 1939 Bartletto, Verde upės. 1952 pabaigtas 98 km 'ilgumo Welltono Mo-havko perkasas iš Imperialinio baseino Yu-mos sričiai drėkinti. Vanduo pakeliamas ligi 51 m elektriniais siurbliais. Vien tik Coolidge užtvankos pakeltas vanduo drėkina a. 400.000 ha sausų laukų. 1930 iš lėktuvų buvo pastebėti senovės indėnų apleisti drėkinamieji perkasai Gila ir Salt upių kloniuose.
A. yra a. 44.000 indėnų, gyvenančių rezervatuose: š. rytų .navajų ir pietų papagų. Didžiausi gamtos parkai yra Grand Canyon National Park, ir kiti tautiniai parkai: Canyon De Chelly, Saguaro, Wupatki, Organ Pipe Cactus.
1871 Tuscone įk. valdinis univ., Flag-staffe Lawell’io vardo observatorija. Ark. Arkansaso Valst. JAV sutrumpinimas.
Arka (lot. arcus — lankas, skliautas) architektūroje dažniausiai vad. kreivinio kontūro dengimą, kuris įžulniai slegia savo atramas. A. .nuo skliauto tuo skiriasi, kad A. įrengiama tarp dviejų atramų, o skliautas yra keturių šonų apribotas sienomis ir stulpais. A. būva vieno centro (apskritos), dviejų centrų (gotikinės), trijų ir daugelio centrų (elipsinės ir parabolinės). Atskirais atvejais A. kontūras gauna ir tiesiosios pavidalą (langų angoms dengti). Tiltų A. būva medinės, geležinės ir gelžbetoninės. Tokie tiltai vad. arkiniais.
A. vad. ir vartai kieno garbei ar kokiam įvykiui įamžinti (lot. arcus triumphalis). Pvz. Romoje 'išliko Tito, Septimijaus Severo, Druso, Gallieno ir Konstantino A. Iš naujųjų laikų labiausiai žinomos A. — Paryžiaus Arc de triomphe, Berlyno Brandenburgo vartai.
Arka daugelyje Biblijos vertimų, pasektas jos lotyniškuoju Vulgatos vertimu žodis, reiškiąs dėžę, skrynią (Nojaus skrynia —laivas, Sandoros skrynia). Iš vok. Archia ir lenkų arka atsirado ir J. Bretkūno 1653 Knigos nobaznistes archa.
Arkabūzas (vok. Hackenbuchse, pr. arquebuse) iš arbaleto patobulintas svaidomas ginklas, kuriame buvo pavartotas vamzdelis su išilginėmis išpiovomis iš abiejų šonų strėlei padėti. Ilgainiui jis buvo patobulintas ir, padarius metalinį vamzdį, virto pirmuoju šaunamuoju ginklu, šaudant vamzdis buvo atremiamas trikoju. Vak. Europoje toks šaunamasis ginklas buvo jau vartojamas XIV—XVI a., bir»t XVII —XVIII a. jį pakeitė mušketas. Lietuvoje jis jau minimas XVI a. apie 1572. A. ginkluotas pradžioje pėstininkas, paskiau 'ir raitelis buvo vad. arkabuzeriu ar arkebu-zeriu.
Arkada (vid. amž. lot. arcata) arkų pavartojimas greta viena kitos, statiant jų susidūrimuose stulpus, arba kolonas, žinomos egiptiečiams, indams, graikams, bet ypač romėnams. Romėnų A. buvo pusrati-nė, vėliau vartojama ir elipsinė, ovalinė'ir kt. XII a. ir vėliau gotikinė smailialankė,
Arizonos universitetas