obuolmušiais, pelekais šlakuotais ir kt. Maž. Lietuvoje yra dar ir tokie nuo spalvų pareiną arklių vardai: baltakis, balta-kojis, baltakartė, blėsoji, čekis, geltis, ged-mynė, juodširdis, jurgynė, liudžė, margis, palvis, pelnugaris, peltakis, raudis, rudšir-mis, raudširmis, rausvis, šviesbėris, tims-ras, vosilplaukis, žvikris (V. Kalvaitis Liet. Wardu Kletelė 1900). Tamsūs arkliai sen-dami širmėja, širmiai baltėja.
Arklių sportas a) Rungtynės (turnyrai, concours hippique), kuriose iarklys turi nugalėti eilę kliūčių, b) Vad. par force medžioklė, kuri vyksta gryname lauke, daugiausia medžiojant kiškius ir lapes; nugalimos tvoros, pelkės, šlaitai ir 1.1. c) „Raidai” ir patvaros mėginimai, kada jojama paskirai ar kompanijomis didesnį nuotolį, d) žaidimai, kurių svarbiausieji yra vad. polo ir push bail, e) Džimcham— žaidimas, kurio metu jojikai turi tam tikrose vietose per trumpiausią laiką įvykdyti keletą uždavinių, pvz. atidaryti ir uždaryti vartus, suskaityti pinigus, perpilti avižų maišą ir t.t.
Arksinus, arkkosinus, arktangens, ark-kotangens, arksekans ir arkkosekans. Trigonometrijoje jų simboliai arcsinx, arcco^x, arctanx, arccotx, arcsecx ir arccosecx reiškia apskritimo spindulio vieneto lanką, kurio sin, oos, tan, cot, sec ir cosec yra lygūs x’ui. Tai yra atvirkštinės trigonomet-riškos funkcijos, vad. ir ciklometriškom’is funkcijomis, kurias galima apibrėžti ir taip, kad tai yra radianais išreikšti kampai, kurių tiesioginės trigonometriškos, vad. goniometriškomis, funkcijos yra lygios _x-ui. Tačiau ši pasenusi pažiūra, dažnai ligi šiol vartojama elementariuose go-niometriškųjų funkcijų vadovėliuose, visai neatitinka reikalaujamo matematiškojo griežtumo. Todėl visai griežtas ir tikslus yra vartojamas anglų matematikų būdas atvirkštinėms goniometriškoms funkcijoms žymėti: cos-1x ir sin-1x1.
Arkšva (Erkšva) Ylakių vi. k., 5 km nuo Ylakių. XVI a. antroj pusėje čia buvo Chodkevičių įkurtas Bareikėnų mst. (96 namai), vėliau išnykęs. Prie kaimo yra Alkos kalnas su senkapiu.
Arkties Institutas The Arctic Institute of North America. JAV ir Kanados 1945 įst. jungtinė mokslo institucija arktinių ir subarktinių sričių tyrinėjimams skatinti ir derinti. Centrai Washingtone ir Mont-realyje. Leidžia žurnalą Arctic ir arktinių tyrinėjimų darbus, pvz. Science in Alaska 1953, Bibliography of North Literature 1953 ir kt.
Arktinės kalbos yra šios: samojedų, čiukčių, koriakų, kamčądalų, jukagirų ir ainų. Seniausiomis jų laikomos pirminė samojedų ir pirminė eskimų kalbos.
Arktinis priklausąs šiaurinio ašigalio sričiai.
Arktis š. ašigalio sritys, kurių šilčiausia mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė negu 10°C. Dabar A. riba laikoma 100C šilčiaus'io mėnesio izoterma, kurią atitinka ir šiaurinė medžių riba. Ji eina per š. Azijos ir Amerikos tundrų zonas ir tų pačių platumų ledinuotuosius vandenynus. A. plotas a. 18,5 mil. kmč, arba 3,5 % viso žemės paviršiaus. A. sudaro iš visų pusių vandenų apsuptas duburys su salomis. Tuo tarpu Antarktis apima iš visų pusių vandenyno apsuptą sausažemį. Dar ligi šiol tarp š. Amerikos ir ašigalio yra didelių neištirtų plotų, žymiausios salos: Grenlandija, Špicbergenas, Naujoji Žemė, šiaurės Amerikos salynas. Naujoji žemė yra Uralo kalnyno tęsinys, (Naujojo Sibiro salos yra dalis r. Sibiro aukštumų. Geologiniai tyrinėjimai parodė trečiaeiliame geologiniame periode Špicbergene, Grenlandijoje ir š. Amerikoje buvo šiltas pusiaujo klimatas su pietų kraštų augmenija. Špicbergene užtikta iš šilto klimato augalų susidariusių akmens anglies klodų. Vasaros čia vėsios ir trumpos. žiemos metu žemiausia temperatūra yra a. 2500 km į pietus nuo ašigalio sau-aažemyje — Verchojanske, kur vid. sausio mėn. temp. -50,5° C; bet jis nepriskiriamas prie A., kadangi jo liepos mėn. temp; + 15,5° C ir ten auga medžiai, žemiausią metinė vidut. temp. yra prie ašigalio, Grenlandijos viduryje, ir šiauriniuose žemyno pakraščiuose: Lenos žiotyse vid. metinė temperatūra -170, Naujojoje žemėje -8.30C. Kritulių nedaug. Vėjai smarkūs ir pastovūs. Atkreiptose į saulės pusę salų pakalnėse auga žolės, reti krūmokšniai ir berželiai. Toliau į pietus vyrauja tundra. Gyvuli j a negausi, bet prisitaikiusi prie žiaurių klimato sąlygų. Didesnieji žinduoliai: baltasis lokys, ašigalių vilkas, baltasis kiškis, lemingas, šermuonėlis ir kt. Tundrose svarbus žmonėms klajokliams gyvulys yra šiaurės elnias, kurį ir augina
Arktis (Spicbergenas)