Puslapis:LE01.djvu/295

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

anhidridas. Druskos vad arsen'itais. A_r s e-¡nopentoksidas, AS5O5, A. rūgšties anhidridas. Druskos vad. arsenatais. Na2HAs04 vartojamas agrastams purškinti nuo valkčio. Arseno sulfidas AS2S3 ir AS2S5, vartojamas geltonos spalvos dažams gaminti. Aršiną s, arba ar-senovanden'ilis ASH3, kartais vad. arseno-hidridu, pasidaro veikiant A. junginius vandeniliu in statu nascendi, pvz. veikiant einko-druskos rūgšties mišiniu. Bespalvės dujos, labai nuodingos, kaitinant skyla į laisvą A., kuris nusėda ant stiklo, sudarydamas veidrodi (Marsho metodas surasti A. ir A. nuodams).

A. junginiai dar yra ’insekticidai vaismedžiams apsaugoti. Medicinoje vartojami keli A. preparatai, pvz. salvarsanas ir neo-salvarsanas prieš sifili, tripanamidas ir daug kitų. Mažos A. preparatų dozės, pvz. Fowlero tirpinio (jis yra 1% kalio arseni-to tirpinys), gerai veikia medžiagos apykaitą -— paskatina kraujo gamybą.

Arsenjeva Natalija (g. 1903 Vilniuje) gudų poetė ir visuomenininke. Studijavo filologiją Vilniaus lenkų universitete. New Yorko Gudų Mokslo ir Meno Instituto sekretorė. Eilėraščių rinkiniai: Pad sinim nie-bam 1927, žoutaja vos'ien 1937, Siahonnia 1944, Nie astyc nam 1948. Parašė keletą libretų operoms ir operetėms. Vertė A. Mickevičių, G. Hauptmaną ir kt.

Arsenjeva-šilkarskytė Marija (1886 Juo-džionyse, Krinčino vi., Biržų aps. ir ten pat m. 1921 VI 27). Gimnaziją baigė Mintaujoje, 1904 — 1910 studijavo Paryžiaus Sorbonoje. 1916 Maskvos univ. romanų literatūrų katedros privatdocente. 1919 ištekėjo už vėlesnio Karaliaučiaus univ. doc. Mikalojaus Arsenjevo.

Arsenizmas apsinuodijimas arseno preparatais.

Aršinai nuodingos organinės medžiagos, kurios savo sudėtimi atitinką aminus. Ž. Nuodingos karo dujos.

Arsinoe I a. pr. Kr. Egipto karalienė Kleopatros sesuo, 41 pr. Kr. Antonijaus įsakymu nužudyta. Jos ir kitų Egipto karališkos šeimos A. vardais Egipte ir kitur buvo vadinami keli miestai. A. arba Cleo-patris, dabartinis Suez; A. arba Crocodi-lopolis, dabartinis Medinet ei Faijum; A. arba Teuchira Kirenaikoj, A. Kilikijoje, arba Softa-Kalessi, A. Kipro saloje.

Arsinotherium didelis išmiręs kanopinis žinduolis. Trumpos kaukuolės su pora milžiniškų ragų ant nosies ir pora mažesnių ragų užpakalyje didžiųjų. A likučių rasta trečiaeilio periodo viršutinio eoceno sluogsniuose.

Arsią Kretingos aps., Mosėdžio vi. upelis, Šatės (Luobos, Bartuvos) kairysis intakas, 9,2 km ilgio. Baseino plotas 18 km2.

Ars moriendi (lot. mirties menas) Motiejaus iš Krokuvos, vėlesnio Vormso vyskupo, veikalas, XV a. paplitęs beveik visose Vakarų Europos kalbose, tiek šia, tieK kitomis antraštėmis. A. M. veikalas turėjo įtakos spaudos išradimui. Buvo raižoma medyje tiek paveikslai, su trumpais įrašais, tiek tekstas, kuris iš lentų buvo atmušamas paveikslo atvirkščioje pusėje. Vienas didžiausiųjų (24 lapų) ksilografinių spaudinių pavyzdžių. Raidžių rinkimo būdui prasiplėtus, pamažėl ta.p knygas spausdinti nustota.

Arsonval Jacques (1851—1949) prancūzų fiziologas. Nuo 1894 Paryžiaus univ. eksperimentinės fiziologijos prof.

Arš (sostas) mahometonų teologijoje aukščiausias, devintas dangaus ratas.

Aršakidai ž. Arsakidai.

Aršinas (turk.) Rusijos okupacijos laikais Lietuvoje ligi I Pasaulinio karo vartotas rusiškas ilgio matas lygus 0,7112 m . 1 A. turėjo 16 verškų, arba 28 diuimus.

Arškėtras ž. Erškėtras.

Art., Artedi botanikų t erminologijoie vartojamas Petro Artedi vardo sutrumpinimas.

Art poétique prancūzų poeto Boileau 1674 parašyta, sekant Horatijaus Ars poética, didaktinė poema, virtusi pseudokla-sinės poezijos pagrindu.

Ars moriendi

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+3851-0=3851 wiki spaudos ženklai).