Arta, senovės Ambrakia, Graikijoje mst. a. .10.000 gyv. Klestėjo XIII—XIV a. 1449 užėmė turkai.
Artaba senovės persų, egiptiečių, med'ie-čių tūrio matas, a. 55 litrus talpos.
Artabanos keturių Partijos Arsakidų dinastijos valdovų vardas: A. I (ArsacesIII) valdė 216 — 196 pr. Kr.; A. II (Arsaces VIII) valdė 127—124 pr. Kr.; A. III (Arsaces XIX) 12—44 Kr. g.; A. IV (Arsaces XXXI) 209—226 Kr. g.; paskutinysis Ar-sakidas Partijos soste žuvęs kautynėse su persais.
Artafernes, Artafrenes, persų karaliaus Darijaus I brolis, nuo 512 pr. Kr. Maž. Azijos pamario provincijos satrapas, 498 pr. Kr. sumušęs graikus ties Efezu. Jo sūnus, irgi A., buvo vienas persų vadų 491—• 490 pr. Kr. žygyje prieš graikus, įveiktas ties Maratonu.
Artakserksas (persų Artahšara, babiloniečių Arakšassu, Arahšassu, Artakšatsu) trijų persų karalių vardas: 1) A. I valdė 465—425 pr. Kr. Pasižymėjo statybomis Persepoly. 2) A. II vad. ir Abijataka, Mne-mon. Valdė 404—358 pr. Kr. 401 ties Ku-naksa sumušė bandžiusį paveržti jo sostą brolį Kurašą. Kariavo su Egiptu. 3) A. III, graikiškai vad. Ochos, babiloniškai U-ma-su. Valdė 358—338 pr. Kr. 343 pr. Kr. nukariavo Egiptą. Persiją padarė didele valstybe.
Artaksias, Artašes, Ardašes, Didžiosios Armėnijos kunigaikštystės įkūrėjas. To paties vardo Did. Armėnijos valdovai: valdęs 115—90 pr. Kr. A. I, valdęs 34—20 pr. Kr. A. II ir 18—35 Kr. g. A. III Artašat, Artaksata, senovės Armėnijos sostinė. 360—370 Kr. g. persų valdovo Sa-poro užkariauta.
Artaud de Montor Alexis François (1772 1849) prancūzų diplomatas ir istorikas, išsp. Histoire dų Pape Pie VII 1836, Histoire des souverains Pontifes romaines 1846 —1849.
Arteaga Esteban (1747 — 1799) ispanų jėzuitas, italų muzikos istorikas, 1783 — 1785 išleidęs Le revoluzioni dėl teatro musicale italiano.
Artedi Petras (1705—1735) švedų gamtininkas, tyrinėjęs žuvis ir 1738 išsp. Ich-tyologia. Jo vardu Linee pavadino vieną augalų rūšį.
Artelė jau XVI a. atsiradusi Rusijoje vie-' no kurio amato žmonių bendrovė, sudaranti sutartį bendram darbui dirbti, imantis visiems atsakingumo ’ir dalyvaujant savo darbu, ar darbu ir lėšomis.
Artemia salina — nariuotakojų tipo, vėžiagyvių klasės, Entomostraca poklasės, Phyllopoda būrio, Brancdiopoda pobūrio vėžiukas, gyvenąs sūriuose vidaus vandenyse. Artemiidoros iš Efezo graikų geografas, a. 100 pr. Kr. savo veikale Geographoumena aprašęs keliones po Ispaniją, Italiją, Egiptą, Etiopiją. Išliko tik mažos nuotrupos.
Artemis (Artemidė) graikų mitologijos deivė, ankstybais laikais romėnų sugretinta su Diana. Žemės derlingumo, vedybų, gimimo bei mirties deivė. Jos šventais gyvuliais buvo laikomi meška, briedis ir putpelė. Vyriausio kulto vietos buvo Deloso sala su Kyntho kalnu, Arkadija, Lako-nija, Mesenija, Bo-iotija, Attika.
Artemisia ž. Kietis.
Artemisia abi'otanum ž. Diemedis. Artemision graikų Eubejos salos š. kyšulys su Artemidės šventykla. Ties juo 480 pr. Kr. vyko trijų dienų kautynės tarp persų ir graikų.
Artemisios senovės graikų iškilmės deivės Artemidės garbei, žymiausios jų buvo ruošiamos Efeze.
Artemon (Artemas) III a. Kr. g. arte-monitų tikybinės krypties kūrėjas, nepri-. pažįstąs Kristaus dievybės. Gyveno Romoje, paskiau Sirijoje. Jo mokslą pasmerkė 325 Nikėjos, 431 Efezo ir 451 Chalkedono bažnytiniai susirinkimai. Artemonitai ilgainiui susiliejo su antitrir.:tarais.
Artemovsk bolševikų sumaskaradintas Ukrainos Bachmuto vardas, duotas civilinio karo plėšikų gaujos vadui Artemui pagerbti.
Artemovskij Semen XIX a. 1850—1860 ukrainietis dainininkas, Petrapilio operos artistas, parašęs ukrainiečių operetę Zapo-rožec za Dunajem, kuri pirma kartą buvo pastatyta Petrapilyje 1863.
Artemovskij Hulak Petras (1790—1866) ukrainiečių rašytojas, Charkivo univ. prof., 1841—1849 rektorius. Rašyti pradėjo 1817 žurnale Ukrainsk'i Vestnik, paskiau bendradarbiavo Slavianine, Utrenniaja Zvez-da, Vestnik Evropy ir kt. Rašė satyras (Pan ta sobaka, Do Parchoma ir kt.), pjeses (Spravini dobrist, Liubka, Ribalka). Jo raštų rinkinys buvo 1878 išleistas Kijeve, 1904 Lvive.
Arterijos kraujo gyslos, kuriomis kraujas teka iš širdies į visas kūno dalis. Sutraukimo metu širdis išmeta kraują į vad. aortą, didžiausią A., o ši jau šakojasi į mažesnes ir smulkesnes A. Jų sienelės sudarytos ne iš vieno sluogsnio. Dėl širdies
Artemis