derlingoje žemėje, dauginama sėklomis ir atžalomis. Užauga 1,2—1,8 m aukščio.
Artocarpus incisa L. Moraceae šeimos Malajų salyno duonmedis, išaugąs a. 15 m aukščio. Vaisiai a. 2 kg svorio. Duoda vaisius kasmet 8—9 mėnesius be pertraukos. Turi saldžios kviečių duonos skonį. Prinokę vaisiai negardus. Medis vartojamas statybai.
Artojas 1) 1924—1926 Biržuose spausdintas Pasvalio žemės ūkio draugijos mėnesinis žurnalas. Išėjo 17 numerių. Red. Petras Tonkūnas.
2) Dvisavaitinis žemės ūkio bei namų ruošos laikraštis, ėjęs šaltinio priedu Seinuose 1909 — 1914 'ir Marijampolėje nuo 1928. Seiniški redagavo agronomas Vincas Totoraitis.
Artojas Petro Rimšos skulptūra. Originalas yra JAV Bostono Meno Muzėjuje (Museum of Fine Arts).
Artois buvusi š. Prancūzijos provincija, dabar Pas de Calais dep. IX a. sudarė Flandrijos dalį A. 1237 čia buvo organizuota grafija. XIV a. pabaigoje atiteko Burgundijos kun-čiams. XV a. pabaigoje apėmė Prancūzijos karaliai, paskiau Habsburgai, kurie valdė ligi 1659; tais metais grįžo Prancūzijai, žymiausias mst. Arras.
Artojų Draugija slapta Marijampolės lietuvių jaunimo organizacija, žandarams Sietyną likvidavus, įk. 1901 A. Rucevičlaus, P. Penčylos, J. Senkaus, J. Kidolio ir kt. iniciatyva, kovai su rusų valdžia už lietuvių spaudos grąžinimą ir apskritai už lietuvių teises. 'Narių turėjo a. 50, jų tarpe buvo Juozas Ambraziejus, Viktoras ir Pijus Vitkauskai, Pijus Grigaitis, J. Kancleris, Jz. Rimša, A. Matulaitis, Jonas Grinius, J. Luobikis, D. Alseika, Pr. Paršaitis, Jz. Akelaitis, Petras Vitkauskas, A. Verbyla ir kt. Draugijai vadovavo A. Rucevičius. Savo tikslams siekti A. D. gabeno iš Maž. Lietuvos knygas ir laikraščius ir juos platino ne tik Marijampolėje, bet ir Šiauliuose, Vilniuje, Varšuvoje ir siuntė net į tolimus Rusijos mst. Rengė slaptus spektaklius su deklamacijomis (daugiau kaip 10), šaukė susirinkimus ir suvažiavimus, rengė viešas demonstracijas (prie P. Armino kapo, Daukšiuose, Igliaukoje, Sasnavoje), lipdė pakelėmis atsišaukimus, naikino nuo kryžkelių ir viešųjų įstaigų vien rusų kalba rašytas iškabas ir jų vietoje dėjo lietuviškas ir kitaip žadino lietuviškąjį susipratimą. Už tą veikimą 1903 buvo suimti: A. Rucevičius, Jz. Matulaitis, J. Kidolis, o atsakomybėn buvo traukiama a. 20 asmenų. Bet dėl 1904 manifesto byla buvo panaikinta. Lietuvių spaudą grąžinus ir prasidėjus revoliucijai, 1905 A. D. susilikvidavo; daugumas jos narių įsitraukė į revoliucinę kovą Lietuvoje, dėl kurios vėliau daugeliui te-' 'ko bėgti į Ameriką.
A. Rucevičius Sunkiaisiais laikais 1920; (”) Artojų Draugia — Mūsų Senovė II t. 3, 1938; Knygnešys I 1929.
Artomedes (Artomedius) Sebastijonas (1544 Frankonijoje—1602 X 11 Karaliaučiuje). 1567 gavo magistro laipsnį Wittenberge, 1578 su margrafu Jurgiu Fridrichu atvyko į Karaliaučių ir nuo 1579 buvo čia katedros klebonu. Rašė dvasines giesmes 5r už jas ,1599 buvo „vainikuotas” poetu. Palaikydavo artimus ryšius su Jonu Bretkūnu ir jo iniciatyva 1590 V 13 buvo Ragainėje sušaukta lietuvių kunigų konferencija Bretkūno postilės leidinio galimumui aptarti. Konferencijoje be A. ir Bretkūno, dalyvavo: S. Vaišnoras, D. Gaidys-Gallus.
Artoju Draugijos vaidintojai 1901, vaidinę Ameriką Pirtyje
P. Rimša Artojas