dės visuotinai vartojamos tik nuo 1800, nors Rygoje tikrų pavardžių būta jau XIII a. Ilgiausiai be pavardžių Visuose kraštuose išbuvo žydai, jas prisiėmę tik įstatymų verčiami. Charakteringas kai kurių jų pavardžių fantastiškumas: L i 1 i e in t h a 1,
Rubinstein, Silberberg. Valdžios įstaigos meste yra primetusios : Holzweg, Katzenstein. Daug žydų pavardžių yra kilusių ir iš gyvenamosios Vietos: Plungianskis, M ari j ampols-kis, Sereiskis, Berliner, Dresdener.
Lietuviai Vytauto laikais tebebuvo dar viena var džiai. Pvz. vienoje 1390 sutartyje žemaičiai vadinasi vienais A.: A s t e i-ka, Bymantas, Dirkstelis, E i k u-tis, Eimantas, Einoras, Eivil-tas, Gedas, Jaušenis, Joteika, Klausgaila, Mažibutas, P a m-p 1 y s, Ragelis, Ramavydas, Tylenis, S u r g a i 1 a, Vydas, Vyliau-das, žilpa, ž a n d e n i s... Prireikus tiksliau asmenį išskirti, pridedamas tėvo arba brolio vardas. 1406 ordino vaitas maršalui įkaitais siunčiamus žemaičius vadina: Minigaila, Gaudručio sūnus, Sugintas N e i v a i t o s., Kantbu-tas Dravenio s., Vėžys Trumpio s., Minigaudas Vangsčio brolis. J o v i r d a s Lašuko sūnus arba Dravenio brolis... 1401 lotyniškame priesaikos dokumente lietuvių bajorai rašomi: Minigaylo Gedigoldi cum fratre germano Swiwilane, Volothco Tawtiginonis, Woynad Rwsilowiczh, dux Yvanus Olgi-munti... Labai ryškiai lietuvių Vienavar-diškumą pabrėžia jau krikštytų Vytauto bajorų vardai: Michael alias Minigailo,
Albert and'irs Monywyd, Michel andirs Kynsega, Juschko alias Stromilo, kur pagoniškieji A. tebėra neišvirtę pavardėmis. Bet Gardelio unijos 1413 akte randame jau parašyta ir Mikalojus B y 1 i m i m a s, Petras Mantigirdas, Jonas Goštautas, Jonas Rimavydavičius, V a'-symas Doneikavičiu s... šalia šių su vienais A.: Galigaatas, Getautas, M ą s t a u t a s... Prisiimti kriksčioiškieji ir vėliau iš jų pasidaryti tėvavardžiai greitai pramiešė senąjį vardyną. Pvz. žemaičių seniūno Kęsgailos, pasikrikštijusio Mikalojaus vardu, sūnus dar vadinasi Jan Kezgailovič, bet vaikaitis yra jau Stan'islav Jan.o vi č, o provaikaitis — Stanislav Stanislavovič J a-n o v i č. Apysveikį senąjį vardyną tebeturi išlaikę XVI a. smulkesnieji bajorai ir liaudis. Visiškai krikščionybės nepaliesti tebėra: Budrius Radvilai t i s, Dargis M i n k a i t a i t i s, Gedminas Kantri m a v i č i u s. Pavardžių vietoje naudojamasi nepastoviais tėvavardžiais. Ta- čiau aktuose pastebime jau ir tikrų pavardžių : StasysD aug autis, Petras ir Petrikas Normantas, Jurgis M i n-daugi s... Yra apsčiai ir pravardžių, vėliau išvirtusių pavardėmis: Jonas Statau s i s, Jonušis Taurakys, Vaitiekus žiemmitys, Grigelis T ū b a u s i s, Andriejus Ankštakys... Tėvavardžiai XVI a. daromi ne tk su slaviškomis, gudiškos valstybės raštinės primestomis, priesagomis, bet ir su lietuviškomis: -a’itis
(žemaičiai, Mažoji Lietuva, Zanavykai...), -ūnas (į vakarus nuo Nevėžio iki pat Raseinių, Šiaulių, mišrai su -aitis...), -onis (į rytus už Nevėžio...): Gedminas
D a u g 'i n t a i t i s, VytartasK apšalti s, Staniulis V ii aitis; Gedeika Andriejūnas, Jurgis Balčiūnas; JonikasDau-gučionis, Šimas B u t v i 1 o n i s, JuknaN orbutoni s... Rečiau aptinkame ir kitų priesagų: -ėnas, ei-, ulis, Gudėnas, Daugelis, B ū b e 1 ė, V i-č i u 1 i s... Slaviškosios priesagos plačiausiai vartotos R. Lietuvoje, daug rečiau žemaičiuose. Kartais net tas pats žmogus viename akte rašomas D o v k š-a i t is, o kitame — D o v k š-e v i č. Visų priesagų tėvavardžiai yra apsčiai mums davę pavardžių. Tokio kilimo dabartiniai: Budraitis, Gail-aitis, V ai-ai t is, Nau-jok-aitisi, ;Kurš-aitls, J o n-a i t i s...; Aug-ūnas, Bil i-ū na s, Greič i-ū-n a s, K a n t-ū n a s, V i 1-ū n a s, Stasiūnas, P e t k-ū n a s...; Avi ž-o n i s, Gud-omis, Maž(i)-onis, Vaili-onis, ž a 1 i-o n i s, M a s i-o n i s, P e t r-o n i s...; B ū t-ė n a s, L a t v-ė n a s... Kitose pavar-dėse turime net dvigubus tėvavardžius:
V a i č i-ū 1-a i t i s, Vai č-e 1 i-ū n a s... Iš senųjų dvikamienių A. kilusių pavardžių daugiausia yra išlikę žemaičiuose: A1-minas, B u t-r i m a s, G e d-r imas, M a n t- v y d a s, M i 1-k a n t a s, Kantautas, R i m-g a i 1 a, S o-b u t a s, S u d-mantas, Tau t-v ydas, Tau t-v i 1 a s,
V a i š-t a r a s, V o s-b u t a s, ž a d-v ydas, ž u-t autas..., nes XVI amžiuje čia A. V. labai plačiai vartoti tėvavardžiais. Mūsų pavardės: Aleksa, Anužis, Bartkus, Jackus, Jankus, Jurkus, Katkus, Liutkus, Norkus, Poškus, Stankus, Šimkus, Vaitkus, Venckus, Vitkus, Lukošius, Petrošius; Jokužas, Jokšas, Jonušas; Klimas, Kuzma, M i k y t a s, Kvedaras, Kirša... yra kilusios iš gudiškų krikščioniškųjų krikštavardžių. Bet Tautkus, tur būt, Rimkus tik sugudinti iš Tautas, Rimas. Galutinai mūsų pavardžių nusistota XVII ir XVIII amžiuje, vienose vietose anksčiau,