kitose kiek vėliau. Moterys XVII a. bažnyčių metrikose dar dažnai rašomos vienu krikštavardžiu su kaimo vardu. Įdomios taip pat XVII a. moteriškos pavardžių lytys: Katrina S k r e i v ė, Ona Lokė, Marijona Raudė, Kėdė, Elena D e r k i n-t ė ... Tėvavardinių pavardžių priesagos, nustojusios savo senosios reikšmės, vėliau kai kur, pvz. žemaičiuose XVII a. gale, visiškai numetamos. Prieš Lietuvos-Lenkijos padalinimą, Įvedus lenkišką metrikaciją, imta ir kaimiečių pavardės smarkiai lenkinti: lietuviškos tėvavardinės priesagos keičiamos -o w i c z, -e w i c z, o pačios pavardės verčiamos i lenkų kalbą.
- K. Būga Apie lietuvių asmens vardus 1911; A. Les-kien Die litauischen zweistaemmingen Personennamen, Indog. Forsch. XXXIV 1915; R. Trautmann Die altpreussischen Personennamen 1925.
Asmodeus (hebr. Asmodi) Tobio knygose pikta dvasia, užmušus! pirmuosius 7 Saros vyrus ir ištremta i Aukštutinį Egiptą.
Asmuo klasine Boetiaus aptarti m i: protingos prigimties individuali substancija. Vienas tik žmogus pasaulyje turi asmens rangą, nes tik jis vienas turi protingą prigimtį. Iš čia nelygstama žmogaus vertė: kiekvienas žmogus turi teisę į sau pagarbą. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas lygiai gyventų, kaip reikalauja asmens rangas. Užtat šalia A. vartojamas ir asmenybės žodis, taikomas tiems, kurie ypačiai kilniai vykdo žmogaus pašaukimą, suteiktą jo dvasinės prigimties. Taigi A. yra metafizinė sąvoka, o asmenybė yra etinė sąvoka.
Teisine prasme. Tam tikroje teisinėje santvarkoje yra asmenys, daiktai ir
A. santykiai, liečią tuos daiktus arba A. veiksmus, šie santykiai reiškiasi subjekty-vinėmis teisėmis bei pareigomis. A. pažymys pareina nuo tam tikro susikristalizavusio tam tikra teisės tvarka socialinio valdžios bendravimo. Teisiniame socialiniame bendravime tiktai A. yra subjektyvių teisių bei pareigų subjektas, tiktai A. gali daryti teisinius aktus. Teisine prasme A. niekados negali būti daiktu ir daiktas negali būti asmenimi. Senovėje asmenybė būdavo pripažįstama kartais ir kai kuriems gyvuliams ir net fiziniams daiktams, sąvokoms ir 1.1. Iš kitos pusės kai kurie žmonės, pvz. vergai, buvo laikomi daiktais. Mūsų dabartinės civilizacijos valstybėse asmenybė yra pripažinta visiems žmonėms, bet tiktai žmonėms, ši A. rūšis — gyvi žmonės, yra vad. fiziniais A. Moderninėje valstybėje žmogus ir A. sutampa. Tačiau greta fizinių A. yra ir vad. teisinių A. kategorija. Vieną jų rūšį sudaro žmonių kolektyvai, draugijos, sąjungos, korporacijos; antrą - įstaigos arba fundacijos. Tai yra žmonių kuliamosios institucijos tam tikriems tikslams siekti, kurie reiškiasi tam tikru veikimo aparatu. Teisinis A. tuo nuo fizinio skiriasi, kad jis yra dirbtinis ir turi teisinės valios bei galios veikti tiktai savo statuto ribose, o valią reikšti ir veikti tegali per savo statutinius atstovus-repre-zentantus. Jo asmenybė apima tiktai tas teises, kurias jam statutas suteikia. Taigi jis yra gyvas tiktai statuto ribose.
Asnyk Adomas (1838—1897) lankų poetas, Sibiro tremtinio, 1830—1831 sukilimo dalyvio, sūnus. 1857—1859 Varšuvos univ. med. fak. studentas, dėl politinių priežasčių pabėgo Vroc-lavan. 1860 grįžęs, uždarytas kalėji-jiman. Išleistas, išvyko Heidelbergan filosofijos studijuoti.
Grįžęs, dalyvavo sukilimo ruošime ir 1863 kurį laiką buvo laik. sukilėlių vyriausybės narys. Vėl į užsienį išbėgęs,
1866 baigė Heidelberge universitetą. 1867 gyveno Lvive, paskiau Krokuvoje. 1882—1894 vienas Nowa Reforma redaktorių. 1889 Lvivo seimo narys. Vienas žymiausių lenkų lyrikų, rašęs El-y slapyvardžiu. 1869 išleido pirmą rinkinį Poezje. Pilnas raštų rinkinys 1898. 1878 drama Kiejstut (1897 V. Kudirkos liet. vertimas). Jo kai kuriuos eilėraščius vertė ir K. Vairas—V. K. Račkauskas.
Asniėr«s š. vak. Paryžiaus priemiestis, 75.000 gyv. (1951). Lėktuvų gamybos pramonė.
Aso p. Japonijos Kiušu salos ugnikalnis. 1633 m aukščio.
Asociacija (lot.) psichologijoje terminas siejimui sąmonėje skirtingų dalykų pagal kurį nors ryšį: panašumą ar kontrastišku-mą, drauge buvimą ar sekimą paskui, gre-tumą erdvėje ir kt. Sąmonėje iškilus vienam dalykui, iškyla ir antį asis. A. dėsnių ieškojo jau graikų filosofai. Ypatingą dėmesį A. parodė tie naujųjų amžių filosofai, kurie formavo empirinę psichologiją (Lo-cke, Hume, J. S. Mill, A. Bain, Condillac, J.
B. Herbart). Jie buvo linkę A. laikyti pagrindiniu sielos gyvenimo principu, tikėdami, jog visas sielos gyvenimas gali būti išaiškintas psichinių elementų kombinavimu-si pagal A. dėsnius. Kritikuodami šią A. psichologiją, vėlesnieji psichologai vadina ją dar elementų psichologija arba tiesiai a tomistine psichologija.
Asocialūs vaikai yra tie vaikai, kurie sunkiai auklėjami, morališkai ydingi, ken-kią visuomenės tvarkai. Skirstomos šios A. V. grupės: 1) sociališkai apleisti, kurių ydingas elgesys esti netinkamo auklėjimo,
A. Asnyk