kenksmingos aplinkumos Įtakos ir nepri-žiūrėjimo padarinys; 2) psichopatai su dis-harmoninga psichika, su impulsyviniais patraukimais, neproporcingai reaguoją į išorinius jaudinimus. Sunkiausia psichopati-nio asocialumo forma vad. insanitas mora-lis (angį. moral insanity). Auklėtojų žiaurumas ir piktumas daro juos ytin žalingus aplinkai; 3) palyginti nedidelę A. V. dalį sudaro atsitiktiniai su organiškais smegenų sutrikimais dėl įvairių susirgimų. Kovai su šiais nukrypimais tenka kiekvienai tų grupių taikinti skirtingas priemones ir perauklėjimo būdus.
Asoka (Acoka, Ašoka) (272—231 pr. Kr.) Indijos Mahadha valdovas, Bindusaros sūnus, palikuonis čandrahuptos, kuris Aleksandrui Makedoniečiui mirus, išvadavo Indiją iš graikų okupacijos. Savo viešpatavimo pradžioje A. sėkmingais karo žygiais padidino savo valstybę. Maždaug dešimtais metais pradėjo domėtis dorovės ir tikybos klausimais, pasidarė uolus budizmo sekėjas, net stojo į vienuoliją, bet sosto neatsisakė. Jo įtakoje budizmas iš mažos vietinės sektos išaugo kosmopolitine tikyba, paplitusia ne tik Indijoje, bet ir Kinuose, Japonijoje ir kt. Legendos A. vaizduoja buvusį žiaurų valdovą, kuris vienuolių ir asketų įtakoje visiškai pasikeitė, atsidėjęs labdarybei ir tikybos reikalams. Autentiški A. užrašai ant stulpų ir akmenų yra seniausi Indijos literatūros ir kartu jų akmens architektūros paminklai. Iš viso tokių paminklų surasta 34 ir tik XIX amžiuje. Prinseps juos pirmas išskaitė ir išvertė, šie užrašai turi didelės reikšmės ir kalbotyrai, ,nes jie įvairiose vietose surašyti įvairiomis tarmėmis. Įdomūs yra ir vad. A. „uolų ediktai” (angį. Rock edicts— 14 įvairiose uolose iškaltų ediktų rinkinys). Juose skelbiami A. įsakymai sodinti prie kelių medžius, kasti šulinius, rinkti gydomąsias žoles, taip pat ten A. pabrėžia savo valdovo pareigą rūpintis žmonių gerove, visų atskalų tikybos laisve ir kt. 13-me edikte pasakojama, kad devintais savo valdymo metais A. buvo nukariavęs r. Indijos kalingus, kurių 100.000 žuvo kautynėse, 150.000 buvo išvesta į nelaisvę, o daug daugiau žuvo nuo įvairių karo nelaimių. Prisidėjęs gi prie Dorovės Įstatymo (Dhar-ma), jis apgailestaująs tą nukariavimą. Kiti A. užrašai, vad. stulpų (angį. pillar ins-criptions) ir urvų užrašai (cave inscrip-t'ions) papildo ediktų turinį. Juose, be kita ko, kalbama ir apie atlyginimą geru už pikta, apie mirties bausmės aprėžimą ir kt. šie visi A. užrašai rodo jo didelį idealizmą ir humanizmą, susijusį su jo pasiryžimu savo idealus įgyvendinti.
A. buvo galingas valdovas, gilus filosofas ir pirmas kosmopolitinės tikybos skel- bėjas. Laikoma, kad jo pasiųstų į vakarus misininkų įtakoje susidarė Aleksandrijoje terapeutų ir Palestinoje essėjų sektos.
- B. A. Smith Asoka 3 leid. 1920; E. Hultzsch Ins-eriptions of A. 1925; J. Bloch Les insciptions d’Asoka 1950.
Asola Giovanni Matteo (m. 1609 X 1) italų kompozitorius, parašęs operą II triomfo d’amore.
Asomatinis (gr.) neturįs kūno.
Asonansas (lot. asonans) panašus balsių sąskambis eilėraščio eilutės paskutiniuose žodžiuose. A. kilęs iš ispanų romansų, kur jis buvo vartojamas vietoj rimų. Ypač gausu A. moderniojoj amerikiečių poezijoj. Lietuvių lit. A. plačiai vartojo jaunesnioji poetų karta, pvz.: putpele-futbolą (Binkis), šakelėmis-veliasi (Sruoga), žiedą-pa-gieža (Santvaras), džiaugsmo-švenčiausias (Brazdžionis), raibsta-nepareisiu (Bradū-nas); Prasikals žolytės laiška s—žalias po lietaus. Dievas liepė man išaiškint Žemės meilę tau... (J. Aistis). A. yra susijęs su aliteracija.
Asortimentas (pr. assortiment) pasirinkimas tolygių daiktų, bet įvairių rūšių. Prekių A. — prekių rūšių įvairumas.
Ąsotis molinis indas vandeniui, girai ir alui laikyti. Lietuvoje žinomas iš seno, ir jų liekanų randama archeologinius kasinėjimus darant. Tos rūšies indai senovėje buvo ornamentuojami primityviais raštais—kri-putėmis, dantukais. XIX—XX a. ornamentai ištobulėjo ligi stilizuotų augalų raštų. A. forma labai įvairi. Jie padengiami žalia, ruda, melsva, pilka ir kt. paliva. Visuomet turi rankeną.
Asparaginas 'NH2CO.CH2.NH.NH2 COOH yra daugume augalų daigų ir sudaro bespalvius ir beskonius kristalus. Augaluose A. susidaro baltymams skylant, o angliavandeniams esant vėl virsta baltymais.
Aspasia (g. 447 pr. Kr.) iš Mileto, Pe-riklo mylimoji, vėliau jo antroji žmona. Savo išsilavinimu stovėjo aukščiau už visas savo laiku Attikos moteris. Kitų puolama ir išjuokiama komedijose ir kaltinama bedievybe, Periklo ginta ir išteisinta.
- E. Rornemann Grosse Frauen d. Altertums 3 leid. 1947.
Aspazija (tikrai Pliekšanienė-Rozenber-gaitė Elza, 1868—1943) latvių poetė ir dramaturge, 1897 ištekėjusi už latvių poeto J. Rainio-Pliekšano. 1898—1903 dirbo Dienas Lapa redakcijoje. Po 1905 revoliucijos drauge su vyru emigravo į Šveicariją; iš ten tegrįžo Latvijon 1920. Pagarsė-
Aspasia