arabiški (Aldebaran, Rigel, Altair). šiaip visos ryškios žvaigždės yra pažymėtos mažosiomis graikų raidyno raidėmis, kartu nurodant lotyniškąjį to žvaigždyno, kuriam žvaigždė priklauso, pavadinimą, šitą nomenklatūrą XVII a. pradžioje įvedė vokiečių astronomas Bayer. Keli milionai žvaigždžių yra įregistruota įvairiuose žvaigždžių kataloguose. Kiekvienas žvaigždės pažymėjimas juose yra sudarytas iš dviejų dalių: iš sutrumpinto katalogo pažymėjimo ir paimto iš to katalogo žvaigždės numerio, pvz. Wolff 359, Groombridge 34 ir kt. Kadangi yra daugybė žvaigždžių katalogų, tai kiekviena žvaigždė turi daug skirtingų pažymėjimų. Tokiais atvejais pirmenybė atiduodama labiausiai žinomiems katalogams. Nesusipratimams išvengti dažnai nurodomos dvi koordinatos (rektascen-cija ir deklinacija), data, kuriai tos koordinatos galioja, ir žvaigždės ryškumas. Labai silpnos žvaigždės nurodomos tik jų koordinatomis. Kintamosios žvaigždės žymimos didžiosiomis lotynų raidėmis, kartu nurodant žvaigždyną, pvz. U Ge-minorum. ūkai ir žvaigždžių spiečiai žymimi iš trijų katalogų: Mes-siero (žymimo M), Dreyerio 'New General Catalogue ON. G. C.) ir iš Index Catalogue (I. C.). Nuolatos stengiamasi A. N. suprastinti ir suvienodinti, tačiau nepaprastas astronominių objektų gausumas neleidžia dar visų tos nomenklatūros nepatogumų pašalinti.
Astronominis laikas nustatomas iš -dangaus reiškinių. Senovėje matuota laikas vadovaujantis dienos ir nakties atmainomis ir regimuoju saulės judėjimu danguje. Babiloniečiai dalino dieną į 12 valandų ir jas skaičiavo nuo saulėtekio ligi saulėlydžio. Vasaros laiko valandos buvo ilgesnės už žiemos laiko. Vėliau senovės graikai padalijo parą į 24 lygias valandas. Laikas skaičiuota nuo vidudienio arba vidunakčio. Astronominėje terminijoje regimasis vidudienis yra viršutinė saulės kulminacija. Vidudienį saulė pereina dangaus meridianą. Saulės nuotolis nuo dangaus meridiano, vad. valandos kampas, rodo regimąjį, arba tikrąjį, saulės laiką. Tačiau regimasis saulės judėjimas danguje nėra vienodas. La'iko tarpas nuo vieno regimojo vidudienio ligi kito keičiasi, pvz. XII 23 regimoji saulės para yra a. 51 sekunde ilgesnė negu IX16. Saulė kartais skuba, kartais vėluoja, dėl to regimasis saulės laikas netinka net kasdieniam gyvenimui. Dėl to nepastovumo astronomai laikui nustatyti naudojasi žvaigždėmis. Nakties metu atrodo tarytum visas žvaigždėtas dangus sukasi aplink žemę, nors iš tikrųjų sukasi žemė. šis regimasis žvaigždžių judėjimas dėl savo pastovumo geriausiai tinka A. L. nustatyti. Iš žvaigždžių nustatomas laikas vad. žvaigždžių, arba sideriniu laiku. Jis plačiai taikomas astronomijoje. Bet kadangi jis nesutampa su dienos ir nakties atmainomis, tai kasdieniam gyvenimui netinka, pvz. III 21 siderinė para prasideda apie vidudienį, o IX 23 apie vidunakti, šiam nepatogumui pašalinti yra nustatytas vad. vidutinis saulės laikas, taigi, vaduojantis sideriniu laiku, išlygintas saulės laikas. Siderinė para yra apie 4 minutes trumpesnė už vidutinę saulės parą. Skirtumas tarp siderinio ir saulės laiko yra lygus vienai parai per metus. Siderinė para trunka 23 val. 56 min. 4,09 sek. vidutinio saulės laiko, o Vidutinės saulės para trunka 24 val. 3 min. 55,56 sek. siderinio laiko. Vidutinė saulės laiko sekundė yra pagrindinis laiko vienetas fizikoje. Astronominėse observatorijose svarbesni laikrodžiai eina pagal žvaigždes, rodydami siderinį laiką. Skirtumas tarp vidutinio ir regimojo saulės laiko vasario ir lapkričio mėn. prašoka 15 minučių, o IV 15, VI .14, IX i ir XII 24 visai išnyksta, ir tuomet vidutinis saulės laikas sutampa su regimuoju.
Nuo vidurnakčio skaičiuojamas vidutinis saulės laikas vad. pilietiniu laiku. Kiekviena vieta, pareinamai nuo jos geografinės padėties, turi savo vietinį pilietinį laiką. Laiko skaičiavimui suderinti sutarta naudotis Greenwicho meridianu, ir dėl to Greenwicho pilietinis laikas vad. pasauliniu laiku. Politiniame ir viešajame gyvenime paros pradžią, arba 12 valandą nustato valstybė, tai vad. teisinis laikas. Dabar daugumas valstybių jį keičia pavasarį ir rudenį.
A. L. matas yra žemės sukimasis, žemė sukasi čia greičiau, čia lėčiau. A. L. nesutampa su fiziniu, arba newtoniniu, laiku. Skirtumas tarp tų dviejų laiko skaičiavimų svyruoja per dešimtmečius ligi kelių dešimčių sekundžių. Be to, potvyniai ir atoslūgiai nuolatos žemę stabdo, nors ir labai lėtai. Paros ilgis nuolatos didėja, ir A. L. atsilieka nuo newtoninio laiko. Bet šis procesas yra be galo lėtas, šiuo tarpu besisukanti žemė lieka mums tiksliausiu laikrodžiu, o praktikoje A. L. nesiskiria nuo tikrojo ,newtoninio laiko.
Astronominis trikampis yra sferinis trikampis dangaus sferoje, kurio viršūnės yra dangaus polis, zenitas ir dangaus objektas (žvaigždė, planeta).
Astronominis vienetas — vidutinis saulės atstumas nuo žemės, vartojamas ilgio vienetu dideliems atstumams matuoti. Sutrumpintai žymimas A. U. žinant saulės paralaksą ir žemės didumą, A. U. paverčiamas km arba kitais ilgio matais. 1 A. U. turi a. 149 milionus km. šviesa pereina A.