Puslapis:LE01.djvu/332

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas

U. per 8 min. 18 sek. šviesmetis turi 63.310 A. U., parsekas — 206.265 A. U.

Astrup Einvid (1871 — 1895) norvegas, arkties tyrinėtojas. 1891 — 1892 ir 1893 — 1894 dalyvavo Peary ekspedicijoje į š. Grenlandiją. Parašė Blandt Nordpolens Naboer 1895.

Asturija (isp. Asturias) p. vak. Ispanijos prov. (dabart. Oviedo). A. 25 pr. Kr. buvo nukariauta romėnų. Vėliau vestgotų valstybės dalis. Arabams įsiveržus Ispanijon, Kantabrų kalnai sutrukdė jiems nukariauti tą šalį, ir todėl A. laikoma Ispanijos valstybės lopšiu, nes iš A. prasidėjo atkariavimas ispanų žemių iš maurų. Nuo 1388 Ispanijos sosto įpėdiniai vadinosi A. princais.

Astur palumbarius ž. Vištvanagis.

Užtvenktas Nilas ties Asuanu

Asuan, arba Aswan, sen. graikų Syene, p. Egipto mst. deš. Nilo krante, aukščiau pirmųjų slenksčių. 27.000 gyv. (1950). Už 6 km nuo A. 1902 pabaigta statyti Nilo užtvanka 39 m aukštumo ir 2000 m ilgumo. Tvenkinys 250 km ilgumo ir 3000 mil. m3 talpos. Tvenkinyje apsemta ir Philae sala, kurios turtingos priešistorinės senienos prieš tai buvo išimtos ir ištirtos. Užtvanka naudojama laukams drėkinti.

Asuncion

Asuncion (Nuestra Senora de la A.) Paragvajaus respublikos sostinė. 185.000 gyv. (1950). 1537 įk. Paragvajaus upės krante. Ligi 1620 visų La Platos ispanų kraštų sostinė. Turi universitetą. Vandeniui pakilus, ligi A. priplaukia gana dideli laivai, kuriais eina beveik visa krašto užsienio prekyba.

Asuro šventovė 1120-1100 pr. Kr. (Rekonstrukcija)

Asur asiriečių dievas, valstybės globėjas. Jo vardu buvo pavadinta Asirijos sostinė Asur—Aššur, visas kraštas ir visa eilė valdovų Asarhadon, Asurbanipal, Asurnazapal ir kt. A. buvo vaizduojamas stovįs su ginklu rankose ant kokio nors gyvulio nugaros. Asirijos valdovai jo vardu vedė karus ir, juos laimėję, statė jam šventoves.

Asurbanipal 1) (Assurbanipal, Aššurbanapli, Sardanapal) 669—626 pr. Kr. Asirijos valdovas, Asarhadono sūnus ir įpėdinis. Pradžioje nugalėjo etiopus, Palestiną, Egiptą, o 652 prasidėjus bendram sukilimui prieš A., paėmė Sippares, Kutą ir po dvejų metų apgulimo Babiloną, kurį sugriovė, gyventojus išžudė ir kraštą pavertė Asirijos provincija. A. 640 užkariavo Elamą ir sugriovė Suzus. A. laikotarpis yra Asirijos didžiausio žydėjimo laikas. A. rūpinosi Ninivijos statyba ir savo rūmus papuošė įrašais, kuriuose buvo aprašyti jo žygiai. Tų rūmų griuvėsiuose buvo atrasta seniausioji pasaulio biblioteka, kurios raštai išdeginti pleištaraščiu molio plytelėse. Iš viso tokių plytelių išliko 22.000; jos yra vienas svarbiausių šaltinių to laiko istorijai tirti, čia surasta mokslinių, relinių ir literatūrinių raštų, seniausias pasaulyje šumerų ir semitų kalbų žodynas, gramatika, sintaksė, astrologiniai raštai, metraščiai, laiškai, pranešimai, įsakymai, ir kt. čia buvo rastas ir babiloniečių epas Gilgameš.

2) A. II 883—859 Asirijos valdovas. Iš likusių plačių jo žygių aprašymų matyti jį buvus žiaurų valdovą, žudantį belaisvius. Pasistatydino meniškus rūmus.

Asvaghoša (Ašvaghoša) budistų vienuolis, gyvenęs II a. Kr. g., didžiausias Indijos poetas ir dramų rašytojas iš valdovo Kaniskos laikų, žymiausias jo veikalas Buddha -čarita (Buddos gyvenimas) liko tik kiniečių atpasakotas V a. ir iš dalies sanskrito kalba. Kitas veikalas Nandimukha sughoša avadana.

Asvaidis Raseinių aps., Girkalnio vl. upelis, Mituvos kair. intakas, 2,0 km. ilgio.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Laima Kuzmickaitė – autorius ir redaktorius – 106% (+4084-222=3862 wiki spaudos ženklai).
  • Aurimas Rapečka – redaktorius – 0% (+0-11=-11 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+0-0=0 wiki spaudos ženklai).