Ašmainis, aktainis, seniau ir Lietuvoje vartotas tūrio matas, pagal Juškos žodyną lygus 8 rusiškiems gorčiams.
Ašmantas Andrius (1906 II 24 Tiekinų k. Andriejavo vi. Kretingos aps. — 1941 V 19 Vilniuje) kalbininkas. Mokėsi Telšių gimn. ir VDU hum. m . fak., kurį pabaigė 1933. Dar studentu ėjo liet. kalbos mokytojo pareigas Kauno Aušros merg. gimn. ir Kauno mokytojų seminarijoje. Nuo 1935 Klaipėdos pedagoginio inst. lietuvių k. lektorius. 1938 vėl mokytojas Kaune. 1939 VDU bendrinės liet. kalbos ir jos m etodikos lektorius. 1940 su fakultetu persikėlė į Vilnių ir ten buvo Vilniaus univ. lietuvių kalbos dėstytoju. Kalbos klausimais bendr. Gimtojoje Kalboje, židinyje, Naujojoje Romuvoje, Lietuvos Aide, Tautos Mokykloje, Pedagoginiame Metraštyje ir kt. 1940 atskirai išsp. Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje. Rankraštyje liko jo darbas apie priesagas -ingas, -inis ir -iškas lietuvių kalboje, kuriam jis buvo surinkęs iš gyvos kalbos gausiai medžiagos.
Ašmena aps. mst. Lietuvoje, Vilniaus krašte, 18 km nuo glž. stoties. Yra žinių, kad A. buvo žinoma jau 1040. 1384 kryžiuočiai, atvykę Krėvės
kunigakštijos naikinti, buvo pasiekę ir A. Vėliau A. buvo kun-čio būstinė su rūmais ir pilimi. 1432 XII 8 ties A. įvyko kautynės tarp Švitrigailos ir Žygimanto I. Pirmą bažnyčią 1430 pastatė Vytautas ar Jogaila, o 1434 Žygimantas įst. čia kolegiatą, kuris buvo vėlia a panaikintas. Jau XV a. minimos dvi A. - Senoji ir Naujoji, a. 2 km viena nuo kitos. 1505 Senąją A. Aleksandras Jogailaitis atidavė pranciškonams, kurie čia pastatė bažnyčią ir vienuolyną. Ji XVII a. rusų įsiveržimo metu buvo smarkiai apgriauta ir tik 1822 atstatyta. Vėliau, po 1831, ir bažnyčia, ir vienuolynas rusų buvo panaikinti ir paversti sandėliu. A . dar nukentėjo ir 1519. 1831 sukilimo metu IV 4 sukilėliai buvo nuginklavę negausią rusų įgulą ir sudarę laikinę vietinę vyriausybę, bet atsiųstas iš Vilniaus su rusų kariuomene pulk. Verzilin mst. paėmė ir suruošė skerdynes, išžudydamas pačioje bažnyčioje a. 150 žmonių. A . buvo ir dominikonų, kuriems bažnyčia buvo pastatyta 1667. 1797 ji sudegė ir buvo greitai atstatyta, o 1850 rusų panaikinta. 1904 pastatyta nauja.
XVI a. čia buvo pastatyta ir evangelikų bžn., panaikinta XVII a. Jau Žygimanto Senio laikais Naujoji A. turėjo miesto teises ir privilegijas. Jos buvo patvirtintos Jono Sobieskio 1683 VII 11, Stanislovo Augusto 1792 V 22. [Nors plačioje apygardoje A. buvo žymiausias mst., tačiau A. teismai posėdžiavo ne A., bet Medelėje. 1793 čia buvo įst. ir kastelionija, bet išsilaikė tik ligi 1793 XI 26. Vienintelis A. kastelionas buvo Martynas Oskierka.
- Cz. Jankowski Powiat Oszmianski 1896— 1900.
Ašmena Ašmenos aps. upė, Neries kair. intakas, 104 km ilgio. Jos krantuose yra miesteliai Ašmenėlė, Ašmena, župroniai, Salos. A . intakai: deš. Zabolotė (Piktušę?), Graužė, Vežė, Olia, Panarė, Sikūnė, Sikužė; kairieji: Vaigėta, Leilupė, župra, Kernavė, Rindžia, Loša (Aloša), Gaigale. Baseino plotas 1511 km2. Vandens debitas aukščiau Lošos maks. 150, vid. 6,5, min.1,2 m3/sek. Plukdyti A. tinka tik nuo Lošos žiočių.
Ašmenėlė (sulenkinta į Oszmianka Murowana) kaimas prie Ašmenos upės, seniau turėjęs miestelio teises, 13 km nuo Ašmenos mst. 1694 statyta katalikų bžn., XVI ir XVII a. buvo ir ev. ref. bžn. 1577 Mikalojus Dorohostaiskis buvo čia įkūręs spaustuvę, iš kurios tačiau nedaug spaudinių teišėjo, ir jie liko didžiausia retenybė. Spaustuvę palaikydavo ir M. Dorohostaiskio sūnus Kristupas, 'išgarsėjęs savo Hippika. Greičiausiai ji susilikvidavo po 1615, kada Kristupas D. mirė, nes vėliau jos spaudinių nėra žinoma.
Ašmenos apskritis. Nuo 1413 priklausė Vilniaus vaivadijai. 1795 rusams okupavus šią Lietuvos dalį, A. A . liko Vilniaus gubernijos dalimi, nuo 1796 Lietuvos gub. apskritimi, nuo 1801 vėl Vilniaus. 1896 turėjo ploto 6.885 km2 su 204.738 gyv. Lenkų okupacijoje 1919—1939 A. A. buvo tris kartus mažesnio ploto, senosios A. A . dalis prijungus prie gretimų. Plotas buvo sumažintas ligi 2398 km2. Per A. A . eina ištisos kalvų grandinės ir skiria Neries ir