Puslapis:LE01.djvu/336

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas
Ašmenos upė

Berezos intakus. Aukščiausios viršūnės: į r. nuo Krėvės, ties Kazaraučina, 320 aukščiau jūros, ties Tanščina 319,8 a. j .; į š. nuo Alšėnų, ties čiupiškiais, 310,6 m; tarp Ašmenos ir Salų, ties Debesiais, 307,5 m. Apskrityje yra ištisi akmenų ir molio plotai. Geros rūšies molio yra Krėvės apylinkėje Jis plačiai vartojamas moliniams indams gaminti. A. A. yra Neries ir Berezos upynų įtakoje. Nerin teka Ašmena ir Loša. Pietinėje A. A . dalyje gauna pradžią Nemuno ir Berezos intakai — Žižma, Gauja su Kleve, Alšia. Apskrityje nėra nei vieno didesnio ežero ir labai nedaug pelkių — jų žymesnės tik Daukšiškių, Jankentėnų, ir Baltupuių pelkės. 1931 XII 9 surašymu gyventojų buvo 101.542, kurių tik 52.500 vartojo lietuvių kalbą, o apie 40.000 sugudėjusių dėl lenkų veiklos per bažnyčią, namie vartojo gudų kalbą. Geriausiai lietuvių kalba buvo išsilaikiusi Dzievieniškio ir kaimyniniuose valsčiuose. Ten ir lenkų okupacijos laikais veikė keliolika lietuviškų visuomenės išlaikomų pradžios mokyklų. Prieš I Pasaulinį karą didesniuose A. A. centruose — Ašmenoje ir ypač Smurgainiuose buvo daug dirbtuvių, bet jos karo metu žuvo. Tik kai kurios mažos dirbtuvėlės buvo vėl atsikūrusios po karo, bet apskrities ekonominiame gyvenime jau nevaidino didesnio vaidmens. A . A . iš seno garsėjo vietinės veislės arkliais. Kadangi 'dideli plotai čia buvo užsėjami linais, tai A. A. buvo gana gausiai namie audžiama lininių ir vilnonių audinių lietuviškais raštais. I Pasaulinio karo metu A. A . a. 400 km2 (Smurgainių ir Krėvės vl.) buvo visiškai su žeme sulyginta. 1915—1921 sunaikinta 441 vietovė, 9302 ūkio vienetų, 18,569 trobesiai, 7 bažnyčios, 10 mokyklų ir kt. Ne mažiau nukentėjo ir II Pasaul. karo metu. Pažymėtini du valsčių mst., turį savivaldybę: Ašmena ir Smurgainys; antrasis 1915 buvo visiškai sunaikintas, vokiečiams prie Švenčionių prasimušus į rusų armijos užpakalį ir prasiveržus ligi Smurgainių. Lietuvos valstybės kūrime A. A . suvaidino žymų vaidmenį. Kiek žymu iš archeologinių iškasenų, jau iš senovės čia buvo lietuvių gyvenamieji plotai. Lietuvos valstybei pradėjus kurtis, čia iškilo ir tokie valstybės centrai, kaip Krėvė. Prasidėjus sistemingiems kryžiuočių puolimams į rytų Lietuvą, kai kurie jų keliai, apsukdami iš pietų Vilnių, ėjo į A. A., kuris jau XIV a. nemaža nuo kryžiuočių puolimų nukentėjo. Susidėjus su lenkais, paaštrėjo santykiai su rusais, ir A. A . plotai buvo nuolatos svetimos kariuomenės — rusų, totorių — naikinami. Iš tikrųjų, A. A. yra prie didžiojo kelio iš vakarų Europos į rytus ir, stambesniems susidūrimams įvykstant, A. A. tai skaudžiai pajusdavo, pvz. 1812, I ir II Pasaulinių karų metų. Visa tai stabdė normalų ekonominį apskrities gyvenimą. Kultūriškai kraštą slėgė ir slegia tai, kad būdamas dviejų kultūrų — lietuvių ir gudų susidūrimo vietoje, negalėjo normaliai tų dviejų kaimyninių tautų santykių plėsti, bet nuolatos susidurdavo su prievarta varomu XIX a. rusinimu, vėliau lenkinimu, o nuo 1940 vėl rusinimu.

Ašmenos Miškų Urėdija, sudaryta iš šešių girininkijų: Alšėnų, Ašmenos, Klevinės, Krėvės, Salų, Smurgainių. Būstinė Ašmenoje.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Laima Kuzmickaitė – autorius ir redaktorius – 104% (+3722-157=3565 wiki spaudos ženklai).