Ašminis 1) smulkios monetos pavadinimas, žinomas ir Didž. Lietuvoje, kitaip berlinka, kuris caro okupacijos metu buvo lygus 15 skatikų arba 7,5 kapeikų. Slanimo lietuvių tarmėje vadinamas asmoku. Maž. Lietuvoje — dvylekis, kuris buvo lygus 2,5 vok. sidabrinių grašių, 1/12 dolerio (Thaler). Dar XIX a. pirmojoje pusėje žinomas Didž. Lietuvoje.
2) iš seno žinomas Lietuvoje tūrio matas, kuris 1765 Lietuvos iždo komisijos nutarimu sudarė % Lietuvos boso dalį ir turėjo 18 didelių arba 36 mažų gorčių.
Ašmys Mykolas (1891 XII 6 Povėliuose, Šilutės aps. — 1918 III 1 Lausanne, Šveicarijoje). 1898 — 1905 mokėsi Kintų mokykloje, 1906 — 1911 Klaipėdos gimn., toliau studijavo teisę 1912, 1914— 1915 Karaliaučiaus, 1912 — 1913 Hallės, 1913 — 1914 Berlyno universitetuose. 1915 V. Steputaitis
pasikvietė jį Tilžėn dirbti Dabarties redakcijoje, norėdamas ir A. vokiečių pusėn patraukti. Bet Dabarčiai išsikėlus į Kauną, A. ja nepasekė ir grįžo pas tėvus. Vokiečių valdžia juo nepasitikėjo, 1917 darė kratą. Būdamas jau džiovos paliestas, A. po kratos tuojau pasitraukė į Berlyną, o 1918 pavasarį į Šveicariją, kur apsigyveno džiovininkų sanatorijoje Lausannoje. Įsirašęs Friburgo universitetan ruošėsi baigti savo disertaciją Nusikaltimai Prūsų Lietuvoje ir tuo pačiu laiku įsitraukė į Šveicarijos lietuvių politinį ir visuomeninį darbą. Persikėlęs vėl į Lausanną, čia su J. Eretu 1918 redagavo lietuvių mėnesinį žurnalą vokiečių kalba Litauen ir kitus lietuvių biuro leidžiamus leidinius vokiečių kalba, tuo būdu propaguodamas ir gindamas atgimstančios Lietuvos reikalus. Bet 1918 pabaigoje, staiga apsirgęs, mirė. Dar prieš karą bendradarbiavo nuo 1911 Jaunime (A. Prūsų Lietuvos jaunikaitis), 19.12 — 1913 Aušrinėje (Alfa, Aš. M.), 1913 Lietuvos Žiniose (Aš, M. A .), 1912 Apžwalgoje (M. Symša), 1913 Pagalboje (A-s M.), 1913 Vienybėje Lietuvninkų (Prūsietis M. A .) ir kt. 1912 (21928) parašė du lietuviškai vokiškus vadovėlius : Metoula Sprachfuehrer Litauisch ir Polygloth Kuntze Litauisch, taip pat Land u. Leute Litauens.
- Prabočių Anūkas (Bruožis) Maž. Lietuvos buv. rašytojai 1920.
Ašmons Jokūbas (1800 XI 2 Lankupiuose, Priekulės par. — 1862 V 2) Maž. Lietuvos tikybinis veikėjas. Viliaus StorostosVydūno dėdė (Ašmono sesuo Marė — Vydūno motina). Tėvų ūkį užleidęs jaunesniam broliui, virto „maldiminku” , Klimkaus Grigelaičio sekėju (klimkėnu). Visą amžių praleido keliaudamas tarp Klaipėdos ir Smalininkų, laikydamas vad. maldininkų „susirinkimus” ir propaguodamas misijų darbą. Jo brolio sūnaus Martyno Ašmono užrašytos kelios jo „gromatos” (pamokslai) buvo a. 1877 išspausdintos ir išleistos Janio Piklapio iš Ramučių, o A. 1862 mirus, atskira knygute buvo išleisti ta proga pasakytas pamokslas ir kelios laidotuvėms sudėtos giesmės. "V. Gaigalaitis Ewangeliszki Surinkimai Lietuwoje 1904 (1905).
Ašokliai, vašokliai ž. Serbentos.
Ašperger Vaitiekus (1790 — 1847) lenkų aktorius ir dainininkas. Baigė mokyklą Vilniuje, tarnavo rusų kariuomenėje, paskiau dirbo lenkų teatruose Minske, Mohileve, Vitebske, 1812 Vilniuje, nuo 1815 Varšuvoje, nuo 1840 Lvive.
Aššur ž. Asur.
Aššurbanapli ž. Asurbanipal.
Aštrioji Kirsna Seinų aps., Rudamino vl. dv., 8 km nuo Šeštokų glž. stoties. Dvare buvo 15 kultūrinio žuvų ūkio tvenkinių ir spirito varykla. 1922 išparceliuoto dvaro 320 ha centre ir kultūriniame ūkyje agr. Kriaučiūno iniciatyva 1928 buvo įst. žemės ūkio mokykla.
Aštuntas pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas. 1919 V 12 karininkui (vėliau gen.) Kubiliui buvo įsakyta formuoti atskirą Ukmergės pėstininkų batalioną, kuris 1919 XII buvo pavadintas 8 pėstininkų pulku, o 1920 II 16 8 pėst. Kauno kunigaikščio Vaidoto pulku. ž . Lietuvos kariuomenė.
Aštuntoji britų armija II Pasaulinio karo metu buvo sudaryta iš britų įgulų Egipte ir papildyta australų bei kitų dominijų daliniais. Jai vadovavo feldmaršalas Alexander, kuris Libijoje nugalėjo vokiečių maršalo Rommelio vadovaujamą jungtinę italų-vokiečių armiją. A . B. A ., susijungusi su amerikiečių daliniais, išsikėlė Italijoje ir privertė Italiją kapituliuoti.
Aštuonioliktasis Briumeras (brumaire — prancūzų revoliucijos kalendoriumi — 1799 XI 9). Didž. prancūzų revoliucijos metu direktoriaus Sieyės ir Napoleono Bonapartės padarytas perversmas. XI 9 sąmokslininkams pavyko įkalbėti Conseil des Anciens - senesniųjų tarybai perkelti abejus rūmus iš Paryžiaus į Saint-Cloud ir paskirti Bonapartę I divizijos (Paryžiaus įgulos) vadu. Direktoriai Sieyes ir Ducos atsistatydino, Barras buvo priverstas tai padaryti, o Gohier ir Moulin buvo suimti. XI 10 abeji rūmai susirinko Saint-Cloud’e. 500-ųjų taryba mėgino apginti konstituci