ją, bet kareiviai išvaikė atstovus. Pagaliau jų dalis ir senesniųjų taryba paskelbė provizorinį konsulatą ir konsulais paskyrė. Bonapartę, Sieyès ir Ducos’ą.
- A . Vandal L’Avenement de Ponaparte 1902-1907.
Aštuonių valandų darbo diena. Pirmasis Robertas Owen 1817 pasiūlė įvesti 8 val. darbo dieną, kaip racionalų darbo laiką, ir pats tą idėją propagavo. Nuo 1834 Anglijos darbininkai pradėjo to reikalauti. 1864 įsisteigus JAV Labour Reform Association irgi vienu savo tikslų stato kovą už A. v. d.d. Tą patį reikalavimą iškelia 1867 pirmasis darbininkų internacionalo kongresas Genevoje, 1872 Anglijos profesinių darbininkų sąjungų kongresas. 1882 įsisteigusi American Federation of Labour 1886 V 1, to paties reikalaudama, paskelbė generalinį streiką. 1889 VII 14 socialistinio darbininkų internacionalo kongresas Paryžiuje, veikiamas 1888 Prancūzijos tautinės darbininkų sindikatų federacijos nutarimų, nusprendžia 1890 V 1 ruošti viešas masines demonstracijas už 8 v. d. d . Tie patys reikalavimai kartojami per gegužės 1 demonstracijas ligi 1914—1918 karo. Versalio taikos sutarties nuostatais įsteigtas tarptautinis darbo biuras 1919 X—XI sušaukė Washingtone pirmą darbo konferenciją, kuri XI 28 priėmė 8 v. d. d. konvenciją, pavadintą vėliau Washingtono 8 v. d. d . konvencija. Pirmasis 8 v. d. d. įstatymas buvo 1873 įvestas Naujosios Zelandijos parlamento, bet buvo taikomas vaikams ir moterims, ir tik nuo 1901 ir vyrams. Europos kontinente ir Amerikoje prieš I Pasaulinį karą tokių įstatymų dar nebuvo. Bet 1918—1919 laikotarpyje tokius pat įstatymus paskelbė daugumas Europos valstybių. O JAV vyriausybė nuėjo dar toliau, įvedusi vietoje 48 valandų — 40 valandų darbo savaitę. Lietuvoje 8 v. d. d. šūkis buvo pirmą kartą suformuluotas LSDP 1896 V 1 programoje ir pakartotas jos 1905 manifeste. Nors atsišaukimuose, kurie plačiai buvo platinami ypač prieš ir po 1896, tas reikalavimas irgi buvo kartojamas, tačiau iškyla tuo laiku Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose darbininkų streikai stato pradžioje reikalavimą darbo dieną sumažinti bent ligi 10—11 valandų. Lietuvos demokratų partija 1902 programos projekte (priimtam 1906) pritariama 8 v. d. d . reikalavimui. Po I Pasaulinio karo visos Lietuvos partijos į savo programas įrašė 8 v. d. d. reikalavimą. 1919 XI 20 Lietuvos vyriausybės paskelbtas įstatymas nustatė S v. d. d. ir 48 v. darbo savaitę visose dirbtuvėse ir fabrikuose, kurie naudojasi ne mažiau, kaip trijų darbininkų samdomuoju darbu. 1931 VI 19 Lietuva pasirašė Washingtono 8 v. d. d. konvenciją.
Ašuotė (Stipa) Gramineae šeimos augalų gentis. A . 100 rūšių, augančių stepėse ir ant uolų.
Ašutėliai, arba botagėliai, žemesnių augalų siūlo pavidalo ląstelės ataugos, kuriomis augalas juda vandenyje. Be žemesnių vienaląsčių augalų A. turi ir daugialąsčių augalų spermatozoidai, pvz. daugelio dumblių, samanų, paparčių, Cycadaceae, Ginkmedžio. A . turi ir žemesnieji gyvuliai, Ž. Flagellata.
Ašutis Tauragės aps. Šilalės vl. upelis, Lokistos (Jūros) kair. intakas, 6,5 km ilgio; baseino plotas 21 km2.
Ašva ir ešva, senovinis kumelės pavadinimas, dar vartojamas J. Bretkūno, K. Sirvydo, P. Ruigio, K. Milkės ir kt. Dabartinėje kalboje šiuo žodžiu tebevadinamas tik vienas kitas Vietovardis. Bet seniau, kaip rodo XVI a. ašvininkas, išvestinis žem. ašvienis ir vietovardis Ašvija, A. galėjo būti plačiau vartojama dabartinės kumelės vietoje. Kitų ide. kalbų liudijimu šis žodis turi būti labai senas, paveldėtas iš pačios ide. prokalbės, plg. s. ind. ašva, lot. equa. Senų senovėje šalia ašvos lietuviams veikiausiai dar buvo pažįstamas ir ašvas—arklys, kuris vėliau pakeistas vėlyvesniu dariniu; dėl darybos plg. ašvas : ašva, s. ind. ašvah arklys, ašva kumelė, lot equus: equa, taip pat draugas: crauga (Ruigis, Milkė). Toliau su ašva etimologiškai dar gali būti susijusi ašvoklė — serbentas.
Ašva 1) Tauragės aps. Kvėdarnos ir Švėkšnos vl. upė, Veiviržo (Minijos) kair. intakas, 44,8 km ilgio. Įteka į Veiviržą prie Klaipėdos krašto sienos. Baseino plotas 204 km2, intakai: Saka, Stigrė, Žiaulysis, Švėkšnelė, Vilnutė.
2) Viekšnių ir Mažeikių vl. upė, Vadaksties (Ventos) kair. intakas, 30 km ilgio. Teka iš Kamanų pelkių. Intakai: Purvas, Videmenis, Alksnupis; baseino plotas 171 km2.
Ašvietė XIV a. kryžiuočių žvalgų pranešimuose vad. Assweote. šventoji žemaičių giria tarp Ašvijos upelio ir Medvėgalio, prie kelio iš Varnių į Kaltinėnus.
Ašvija Tauragės aps. Kaltinėnų vl. upelis, Akmenos (Jūros) deš. intakas, 12,6 km ilgio. Baseino plotas 34 km2.
Ašvinė Šiaulių aps. Joniškio vl. upė, Virčiuvės (Lielupės) kair. intakas, 23,4 km ilgio. Intakas Noga. Baseino plotas 98 km2.
Ašvininkai senovės Lietuvos ūkininkai, kurių tarnyba buvo žiūrėti didžiojo kunigaikščio ašvas-kumeles. XVI a. valakų reforma atskirą A. tarnybą panaikino.
At cheminis atstatino ženklas.
Atabaska ž. Athabaska.
Atabaskai (Athabasca, Athapasca) Š. Amerikos klajoklių indėnų giminė, vadinanti save ir tinneh (žmonės) ir dene. Gausinga senovėje, ji ir dabar paplitusi nuo