Aliaskos ir Hudsono įlankos šiaurėje ligi Didžiojo vaindenyno vakaruose ir beveik ligi Meksikos įlankos pietuose. Paskirstyti trimis šakomis: šiaurės, pietų vakarų ir Didžiojo vandenyno pakrantės. Drauge keliasdešimt A. giminių turi a. 80.000 narių, kurių a. 30.000 priklauso šiaurės, a. 20.000 vandenyno pakrančių ir a. 30.000 pietinių.
Atabegas toks turkų ir jų valdžioje bei įtakoje buvusių kraštų titulas, kuris ne visur turėjo vienodą reikšmę. Seldžiukams įsigalėjus Persijoje, A. buvo vadinamas turkų kunigaikščio globėjas ir auklėtojas, kartais ir srities valdytojas. Mesopotamijoje XII a. A . vadinosi savarankiški valdovai. Armėnijoje ir Gruzijoje mongolų valdymo metu — valdovo vietininkai, kunigaikščiai. XIII —XIV mameliukams Egiptą valdant — jų kariuomenės vadai.
Atacaama ž. Atakama.
Atacazo P. Amerikoje, Ekvadore ugnikalnis 4700 m aukščio.
Atahualpa, Atabalipa (1502—1533) paskutinysis Peru indėnų (inkų) valstybės valdovas, Inkos Hualnos Kapako sūnus, 1525, tėvui mirus, paveldėjęs motinos Quito provinciją, 1532 iš pusbrolio Huaskaro paveržęs viso krašto valdžią, bet ispanų avantiūristo Pizarro paimtas į nelaisvę, iš kurios kad ir buvo išsipirkęs, bet buvo pasmaugtas.
- W. Prescott History of the conquest of Peru 1847, 1952; S. Rüge Geschichte d. Zeitalter d. Entdeckungen 1881.
Ataka (pr. attaque) paskutinis lemiamas kautynėse puolimo veiksmas, vartojant sviedžiamuosius bei šaltuosius ginklus ir tiesioginius fizinius veiksmus.
Ataka, ar Ateka, Klaipėdos aps. upelis, deš. Klišupės (Kuršmarių) intakas, 2,5 km ilgio.
Atakama, Atacama 1) 200.000 km2 aukštuma P. Amerikos vakaruose š. Chilėje, p. Bolivijoje ir š. Argentinoje. Ligi 1879 kartu su Antofagastos prov. priklausė Bolivijai ir buvo vad. A . arba Cobia. Tačiau ją paveržė Chile ir tuo būdu atskyrė Boliviją nuo jūros, žymi A. srities dalis yra žemės ūkiui netinkama dykuma, bet gausiai turi metalų: aukso, sidabro, vario; taip pat yra salieros; dėl jos bei dėl guano Chile ir paveržė tą sritį iš Bolivijos.
2)Puna de A. vak Argentinos sritis su sūriais ežerais.
3) A. arba Licancaur, Chilės Antofagastos prov. ugniakalnis 5850 m aukščio.
Atakama, isp. Atacamenos, P. Amerikos pajūryje ir vak. Andų pašlaitėse gyvenanti indėnų giminė.
Atakamitas mineralas, gavęs vardą nuo Atakamos dykumos Chilėje. Svarbi vario rūda. Kristalai žalsvos spalvos adatų pavidalo, rombinės sistemos.
Ataksija (gr.) nesugebėjimas tiksliai suderinti judesių dėl smegenų sužeidimo.(eisetna kaip girto žmogaus, mėtant kojas į šalis).
Atala pavadinimas 1801 Chateaubriand’o išleistos apysakos, kuri buvo prancūzų šviesuomenėje sukėlusi prieš save volterininkus, bet kurios dvasiai pilnai pritarė vad. neokatalikai ir sentimentalistai. Lietuviškas J. Jasinevičiaus vertimas buvo išsp. 1930.
Atalanté graikų mitologijos arkadietė medžiotoja, argonautų vado Jasono ir Klimenės duktė. Medžioklės globėja. M eleagros dovanojęs jai savo nudurtojo baisaus šerno odą. šiuo mitu naudojosi viename savo veikalų Euripidas.
Atalante 1) arba Talanti, mst. Graikijoje. Į š. v. nuo A. yra garsusis Termopilų tarpeklis, kur 480 pr. Kr. žuvo Spartos karalius Leonidas.
2) Sąsiauris Graikijoje tarp Eubėjos salos ir sausažemio, 10—12 km pločio.
Atalarich (516—534) ostgotų valdovas Italijoje, ėmęs valdyti po savo senelio Teodoriko Didžiojo 526, savo motinos Amalasuntos globojamas.
Atalos, Attalos, trijų Pergamono karalių vardas. A . Soter (269—197 pr. Kr.) mokslo ir meno globėjas, įsteigęs Pergamono biblioteką. Buvo karalius nuo 241. Kovojo su romėnais prieš Makedonijos karalių Pilypą III.
- E. V. Hansen The Attalids of Pergamon 1947.
Atamanai (gr. athamanes) senovės graikų r. Epiro, Iracho paupio, gyventojai, III a. pr. Kr. sudarę Atamanuos valstybę su sostine Argitėja, bet šiaip priklausė Epirui ir dar prieš I a. pr. Kr. išnyko.
Atamanas turkiškai odaman — kerdžius, aviganių vyresnysis. XII a. totoriai rinkliavoms rinkti Kijevo ir Podolės srityse siuntė vatamanus, votamanus. Nuo XIV a. Užuparagio, vėliau Dono ir kitų kazokų renkamasis viršininkas otaman, seniūnas, taip pat plėšikų būrio vadas, ukrainiečių kaimo vaitas. Užuparagio kazokuose buvo rankamas vyriausias košo (stovyklos, kariuomenės) A., vad. košovy, o vėliau etmonashetmonas. Atskiros kazokų stovyklos, pulkai turėjo renkamus kureninius A. (kuren — židinys). Dono kazokai rinkosi sau vyriausią kariuomenės ir atskirų stanicų (stovyklų) A., o ir šiaip pasižymėjusius kazokus vadino A. Nuo 1718 rusų valdžia panaikino A. rinkimą ir pati skyrė vyriausią A., vad. voiskovy A. Kiti kazokai irgi turėjo savo A. 1827 buvo įvestas visų kazokų A., kuriuo buvo rusų sosto įpėdinis, tik jį pavaduodavo skirtinis — nakaznoj A.
Atanagiklas, Athanagild, (534— 547) Ispanijos visigotų karalius, bizantiečių remiamas paveržęs valdžią iš karaliaus Agilios. Jo duktė Brunehilda ištekėjo už Austrazijos karaliaus Siegeberto, o kita duktė,