Ateities N. buvo išspausdintas tik Draugijos vasario mėn. N. 50 priedu. Jį redagavo P. Dovydaitis, o prakalbą davė A. Dambrauskas-Jakštas. Jį sudarė vienas programinis straipsnis: Trįs pamatiniai klausimai, parašytas Dovydaičio ir pasirašytas „Ateitininkai” , A. J. (Jakšto) eilėraštis Ateitis ir K. Bizausko (K. B.) bibliografija ir kritika. Nuo to laiko Ateitį skaičiusieji ir sudarė pirmąsias slaptas A. kuopeles. Nuo 1911 ligi 1915 kasmet įvykdavo Kaune ir Vilniuje slaptos A. konferencijos. Kilus I Pasauliniam karui A. veikė toliau slaptai ir Rusijoje: Voroneže, Maskvoje, Petrapilyje, Tambove ir kt. Taip pat ir Lietuvoje naujai steigiamose lietuviškose mokyklose vokiečių okupacijos metu. Nepriklausomo gyvenimo viltis skatino aktyviai ruoštis ateities gyvenimui ir numatyti jam gaires. Nepriklausomybės kovų metais A. gausiai, kai kur ištisomis klasėmis išėjo savanoriais, daugelis žūdami (lakūnas Kumpis, Sideravičius, broliai Matulaičiai, V. Riauba, V. Dovydaitis ir kt.). Atstačius nepriklausomą valstybę, A. organizacijoje brandintasai pažangus socialinis nusistatymas buvo versme tiems jos nariams, kurie išėjo į valstybės darbą. Stengiantis ir toliau išlaikyti tą pačią dvasią, vėliau buvo išvystytas krikščionių darbininkų sąjūdis, sendraugiams vadovaujant, o studentams talkinant. Kai miesčionėjimo banga grėsė apimti mokslus einantį jaunimą, A. laikė savo pareiga veikti su kaimo jaunimu — pavasarininkais. Aktyviai A. reiškėsi ir kitose visose katalikų organizacijose. A. pastangomis buvo sukurta gausi katalikiškoji spauda, žodžiu, visas katalikiškasis veikimas rėmėsi ir reiškėsi per inteligentiją, išaugusią A. organizacijoje. Okupacijų metais nuo 1940 A. iš karto įsijungė į aktyvią rezistenciją. „Tos idėjos miršta, dėl kurių niekas nemiršta” , Rainių miškelyje nukankinto Telšių A. kuopos pirmininko H. žvirzdino žodžiai išreiškė A. nusistatymą šiuo metu. Daugelį aukų A. sudėjo tiek bolševikinės, tiek nacinės okupacijos metu. Tarp kitų, nacių koncentracijos stovyklose žuvo buvę Ateities redaktoriai A. Januševičius[1] ir Kazys Bauba, kun. A. Lipniūnas, B. Masaitis, A. šapalas. Tremtyje A. laiko pareiga visomis jėgomis kovoti su nutautėjimo grėsme.
Organizacinė struktūra. 1927 VII 15—19 reorganizacinėje konferencijoje Palangoje A. persiorganizavo į trilypę federaciją iš moksleivių, studentų ir sendraugių sąjungų. Vyriausi A. federacijos organai: vyr. vadas, vyr. valdyba, vyr. taryba, garbės teismas, vyr. revizijos komisija visi renkami 5 metams visuotiniame A. kongrese. Garbės pirmininku išrinktas A. kūrėjas Pr. Dovydaitis. Vyriausiais vadais buvo pagrindinis A. ideologas St. Šalkauskis, K. Pakštas, A. Darnusis (jį laikinai pavadavo A. M aceina), S. Sužiedėlis, A. vyr. dvasios vadais buvo prel. P. Kuraitis, kun. J. Gutauskas, kun. V. Gidžiūnas, O.F.M.
Moksleiviai A. 1912 organizacija turėjo a. 250 narių, 1930 72 kuopas su 3550 marių. Nors 1930 VIII 30 švietim o Ministerio įsakymu viešas A. moksleivių veikimas buvo uždraustas ir jie galėjo veikti toliau tik slaptai, jų veikla dar išaugo, ir 1940 moksleivių A. buvo jau a. 11.000.
Studentai A. savo narius turėjo visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1912 jų buvo a. 50 narių, ,1927 vien Kauno universitete 357. 1932 VDU buvo 12 A. korporacijų su 596 nariais, o visų studentų A. a. 800. Pirmosios A. studentų korporacijos turėjo labiau visuomeninį pobūdį, vėliau šalia jų išaugo profesiniai vienetai. Studentų A. sąjunga yra Pax Romana narys. A. atstovaudamas, P. Dielininkaitis ilgą laiką buvo jos vicepirmininkas.
A. Sendraugių sąjunga 1932 pabaigoje turėjo 14 skyrių ir a. 300 narių, bet kita tiek gyveno išsiklaidžiusi Lietuvoje, nesudarant atskirų skyrių. Begrėsiant įsigalėti viešajame gyvenime biurokratinei nuotaikai, norėjusiai visa suvaldininkinti, buvo reaguota Naujosios Romuvos sąjūdžių. St. Šalkauskis visą laiką budėjo, perspėdamas prieš zoologinio nacionalizmo ir totalistinio autoritetizmo pavojus. 1936 sendraugių kolektyvas paskelbė programą „Į organinės valstybės kūlimą” , kurioje pasisakė už demokratinės minties išlaikymą valstybės gyvenime.Toliau buvo aktyviai kovojam a už kūrybinės dvasios pasireiškimą, ypačiai dienraštyje XX Amžius.
Tremtyje. Vokietijoje A. nuo 1945 X pradėjo organizuotą darbą, atkurdami daugelyje mokyklų moksleivių kuopas ir tuo būdu pirmą kartą nuo 1930 išeidami į viešą veiklą. 1946 I 5 įvyko pirmoji studentų A. konferencija Tūbingene ir 1946 IV 28 29 ten pat moksleivių konferencija. 1947 V 22-24 kelionės Reinu metu įvyko Reino konferencija. Vyr. vadu buvo perrinktas A. Damušis, tarybos pirm A. Maceina. 1949 XI vyr. valdyba buvo perkelta į Clevelandą, Ohio, JAV. Buvo atkurtos visos trys sąjungos JAV, Kanadoje, Australijoje ir P. Amerikos valstybėse. 1952 XI korespondentiniu būdu perrinkta vadovybė, išrinkus vyr. vadu S. Sužiedėlį, vyr. tarybos pirmininku J. Meškauską.
- St. Šalkauskis Ateitininku ideologija 1933.
Ateitininkų Rūmai Kaune buvo pastatyti inž. F. Vizbaro projektu. Statyti Lietuvos ir Amerikos lietuvių katalikų aukomis, bet pagrindą davė Magdalenos Radvilie
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta A. Januškevičius turi būti A. Januševičius