su Nietzsche. Dabar jį visų pirma atstovauja ¡N. Hartmann ir P.J. Sartre. Jų nusistatymu, Dievo nebuvimas yra pati žmogiškosios laisvės ir kūrybos sąlyga.
- F. Mauthner Der A. u. seine Geschichte im A bendlande 1920 — 1923.
Atel, Itel, Itil, Volgos upės vardas vid. amžiais, pakeitęs senovės geografų vartotą Ra ir vartotas chazarų, čeremisų, vėliau totorių, o arabų geografų perteiktas į vakarus.
Atelaktasis (gr.) plaučių pūslelių neišsipūtimas.
Atelana oskų farsas, perkeltas į romėnų dirvą ir gavęs A. vardą nuo miestelio Atella. Sekdami oskų pavyzdžių vaidino Romoje romėnų jaunimas ir didikų vaikai, III a. pr. Kr. dar oskų kalba. I a. pr. Kr. imta A. meniškai tvarkyti. Vietoje kaskart improvizuojamo teksto atsirado meniška pjesė, vietoje aktorių mėgėjų — aktoriai profesionalai. A. pjesė turėjo 4 nuolatinius pagrindinius tipus — charakterius: a) maccus — stačiokas, prastuolis, b) bucco — storžieviškas, storasprandis berniokas, c) pappus — kvaišas senis, d) dossenus—gudrus kuprelis. A. vaizduojamas veiksmas paprastai vyko kaime. Aktoriai vaidino su kaukėmis. Kai kuriais savo bruožais A. tipai kartais primena Commedia dell’ Arte pastoviuosius personažus. Tai davė kai kuriems mokslininkams progos daryti išvadų, kad italų atgimimo Commedia dell’ Arte savo šaknimis siekianti A., iš jos savo giminę pradėjusi. A. likučius paskelbė O. Ribbeck leidinyje Scalnicae Romanorum poesis fragmenta 1855.
Ateles Primates būrio Anthropoïdes pobūrio, Catarrhina antšeimio Cebidae šeimos P. Amerikos beždžionių giminė, ilgomis, ypač pryšakinėmis, galūnėmis. Apie 12 rūšių. Visa jų organizacija, ypač ilga kimbamoji uodega su tryne apatinėje pusėje, pritaikyta gyventi medžiuose. Pvz. A. pemtadactylus, A. marginatus.
Atelier (pr.) dirbtuvė, ypačiai menininko (tapytojo, skulptoriaus) ir šiaip meno darbininko (fotografo, kino), kartais ir amatininko, pažyminčio savo darbo meniškumą (siuvėjo, kirpėjo ir kt.).
Atlier nationaux (pr.) tautinės dirbtuvės, dar 1798 įrengtos bedarbiams Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose, dėl savo brangumo neprigijusios ir greitai panaikintos. 1848 revoliucijos metu, Louis Blanc’ui reikalaujant ir darbininkų spiriama laikinoji vyriausybė paskelbė droit au travail-darbo teisę, bet vietoje reikalaujamų ateliers sociaux—visuomeninių dirbtuvių, kuriose darbas būtų organizuotas visuomeniniais pagrindais, Paryžiuje buvo įvestos A. N., kurių įrengimas buvo pavestas viešųjų darbų ministeriui Marie. A. N. darbininkai buvo paskirstyti kariškais daliniais. A. N. veikė vos 4 mėn. ir nors aprūpino 115 tūkst. bedarbių, bet tikros dirbtuvės buvo įrengtos tik batsiuviams, siuvėjams ir račiams, o kiti darbininkai buvo naudojami apsodinti Paryžiaus bulvarus medžiais. Paskiau darbininkai buvo spiriami stoti kariuomenėn arba vykti provincijon. 1848 VI buvo paskelbtas A. ,N. panaikinimo įsakymas.
Atella senovės oskų mst. Italijos Neapolio prov., davęs vardą atelanoms. Jos griuvėsiai yra arti 1029 normainų įkurtos Aversos.
Atematinė muzika naujas muzikos kūrybos stilius, atsiradęs po I Pasaulinio karo. A. M. vengiama temų pasikartojimo ir išvystimo; prisilaikoma muzikinės nuotaikos ir individualumo. Pagrindinis A. M. dėsnis yra nuolat besikeičianti melodijų ir ritmų eiga kūrinyje. Pirmas A. M. pradėjo rašyti čekų kompozitorius Alois Haba. Iš lietuvių A. M. kūryba reiškiasi kompozitorius Jeronimas Kačinskas.
A tempera (lt.) dažymas klijiniais vandens dažais, sumaišytais su tryniu.
A tempo (it.) muzikoje reiškia — tokiu pat greičiu, kaip ir pirma.
Atėna (Atėnė, Athene) senovės graikų deivė, valstybinio ir politinio gyvenimo globėja, žmonėms davusi alyvos medį, išradusi arklą, išmokiusi laivus statyti, verpti, austi ir įvairių kitų amatų. Karo ir taikos deivė, Heraklo, Diomedo, Achilo, Odisėjo ir kt. didvyrių gynėja, taip pat ir mokslo bei meno globėja. Jai buvo skiriama žaltys ir pelėda. A. ypač buvo garbinama Atėnuose, kur ji Virto viso dvasinio gyvenimo globėja. Romėnai ją sutapatino su Minerva. A. šventovės buvo statomos akropoliuose (garsiausia Partenan Atėnuose), jos statulos šventovėse, vartuose ir kt. V a. Fidias (Feidias) sukūrė tris idealios A. statulas, kurių dvi (A. Partenos, arba Polias, ir A. Promachos) buvo Atėnuose. Reikšmingos taip pat A. statulos Giustiniani Vatikane, Velletri Louvre ir kt.
- J. E. Harrison The Mythologv of Greece and Rome 1922; A. Furtwāgler Masterpiecos of Greek Seuloture 1895; M. Collignon Le Parthenon 1912 :W. F. Otto Die Goetter Griechenlands 3 leid. 1947; H. Scnrade Götter und Menschen Homers 1952.
Atena Lucana p. Italijos, Salerno prov. mst., senovės volskų Atinum (Atina). Liko to laiko amfiteatro griuvėsiai, sienos ir bokštas. 1857 žemės drebėjimas beveik visiškai A. L. sunaikino.
Atėnai (naujoviškai graikiškai Athina) Graikijos sostinė. Su suaugusiu kartu su ja Pirėjo uostu 912.600 gyv. (1949). A. centras yra 5 km nuo jūros ir 7 km nuo Pirėjo uosto, Himeto kalnyno prieškopose. Iš šiaurės į pietus tęsiasi kalnagūbris Turkovuni su viršūnėmis Likabetos 277 m, Akropolio kalva 156 m, Areopago kalva 115 m. Pietinėje dalyje Mūzų 147 m, Pu