ykso 109 m ir Nimfų kalneliai. Senovėje tos visos aukštumos turėjo didelę karinę reikšmę ir sudarė miestui klestėti patogias sąlygas. Dabar mst. plečiasi vakarų link ir susijungė su Pirėju. A. yra Graikijos kultūros centras su Mokslo Akademija, muzėjais, keliais archeologiniais institutais, kurių vienas 1837 graikų įst., kitas 1846 prancūzų, 1874 vokiečių, 1882 amerikiečių, 1886 anglų, 1898 austrų, 1900 italų. Universitetas ir Aukštoji technikos mokykla. Pramonė nėra taip žymi kaip prekyba.
Praeitis. Akropoly užtikta pirmųjų sodybų liekanų dar iš 2000 pr. Kr. M ikėnų laikais (1600—1200) Akropolis buvo žymi tvirtovė. Dėl tvirtovės devynių vartų A. vadinta dar Enneapilon. Akropolio plokščiakalnės vak. ir pietų dalyse buvo seniausios A. šventovės, rinka (agora) ir viešieji pastatai. A. ėmė smarkiai augti nuo X a. pr. Kr., kada susijungė į vieną valstybę su Attika. VI a. pr. Kr. A . iškilo graikų istorijoje, kai Peisistratos ir jo įpėdiniai pavertė juos politinės galybės meno ir mokslo centru. Aukštojoje pilyje buvo pastatytos žymiausios šventovės: Atėnės, Poseidono ir kt. žem ojoje A. dalyje Peisistratos pradėjo statyti Olimpioną, kurį po 500 metų baigė imp. Hadrianas. Pravedė požeminį vandentiekį, pastatė Dioniso šventyklą ir apsupo mst. mūru. 510 Kleistenui įvedus demokratiją, imta statyti Atėnės šventyklą Partenos. 480—479 įsiveržę persai visai A. sunaikino. Persus nugalėjus, pradėta atstatymo darbai. Temistokles apsupo A. nauja siena. Miltiado sūnus Kimonas ypatingai mst. išpuošė. Bet labiausiai nusipelnė A. atstatant Perikles. 460 pr. Kr. ilgosios sienos sujungė A. su Pirėjumi. 447 — 433 pastatytas Partenonas. 437—433 Mnesikles pastatė Propilėjų vartus. Peloponeso karų laikais pastatyta Erechteonas (baigtas 409). IV a. Likurgos pastatė rungtynių stadioną ir baigė Dioniso teatro statybą. 322 pr. Kr. A . patekus ilgiems laikams į makedoniečių rankas, statyba nesustojo. 86 romėnų vadui Sullai paėmus A., Pirėjas buvo apnaikintas, ir A. nustojo jūros prekybos. Romėnų valdžioje A. liko ir toliau žymiu mokslo, meno ir kultūros centru. Tautų kilnojimosi laikais, 267 Kr. g. A . užėmė heruliai, o 395 Alaricho vedami gotai. 529 imp. Justinianus I dalį šventyklų pavertė krikščioniškomis bažnyčiomis. 1458 A. užėmę turkai, 1469 Partenoną pavertė mečete. 1687 Venecijos admirolui Morosini apgulus A., nuo bombardavimo sudegė Partenonas.
1688 traukdamiesi iš A. vene ciečiai išsigabeno daugelį A. skulptūrų. Turkų valdžioje A. visai sunyko ir virto mažu provincijos mst, XVII — XVIII a. Europos šviesuomenei susidomėjus graikų senienomis, turkai išparduodavo A. meno brangenybes. Per Graikijos nepriklausomybės kovas A. smarkiai nukentėjo. 1822 A. užėmė graikai, 1826 turėjo juos turkams atiduoti, patys dar ištisus metus besigindami Akropolyje. 1830 Londono sutartimi A. atiteko Graikijai, ir 1834 čia buvo perkelta Graikijos sostinė iš Naplijos. 1896 čia buvo surengta pirmoji tarptautinė olimpiada.
- E A. Gardner Ancient A. 1902; C. A . Wheller The Monuments of A. 1913; F. Gregorovius Geschichte d. Stadt A . im Mittelalter 2 leid. 1889.
Atenajos (lot. Athenaeus) (a. 170—230 Kr. g .) gyvenęs Aleksandrijoje ir Romoje graikų gramatikas, išlikusiame savo veikale D eipnosofistoi (išl. Kaibel 1887-1890), palikęs daug svarbių žinių apie senųjų graikų gyvenimą ir apie daugelį rašytojų, kurių veikalai miisų nepasiekė.
Atentatas (lot. attentatio) plačia prasme pasikėsinimas, siaura pasikėsinimas politiniam nužudymui, šaunamuoju ginklu, sprostamąja medžiaga ar kitu būdu.
Atėnų mokykla. Neoplatonikų filosofijos srovė, kurios reiškėjai 415 Kr. g . atsikėlė iš Aleksandrijos į Atėnus ir čia tęsė savo darbą Platono akademijoje, šiai mokyklai priklausė Plutarchos, Proklos, Marinos, Simplikios, Damaskios. 529 akademiją uždarius, Atėnų neoplatonikai išsikėlė į Rytus.
Atėnų respublika, A. IX a. pr. Kr. Atėnai ėmė valdyti visą Attiką. Gal būti, kad pradžioje keli Attikos miestai patys prie A. prisijungė, o kiti buvo vėliau prievarta prijungti. A . tuo laiku valdė karalius, o šalia jo aristokratų taryba — areopagas. Ilgainiui pastaroji tiek įsigalėjo, kad karaliui tepaliko titulą ir sakralines funkcijas. Nuo to laiko vietoje valdovo kasmet buvo renkamas archontas; krašto apsaugos reikalams buvo renkamas polemarchas, teismo reikalams 6 tesmotetai. Visi 9 buvo vad. archontais. Valdžia pateko į aristokratų rankas: jie sudarydavo aeropagą, iš savo tarpo rinko archontus, leido