si Krakų lankos žiotys (Duobelė) ir atsišakoja Takgrabė — 1 km ilgumo perkasas iš A. į Minijos žiotis. Tuo perkasu laivai ir sieliai plaukia į Viliaus perkasą. Minijos antraeilės žiotys, vad. Upės uostas ir Krūmų uostas, jungiasi su A. 2,6 ir 2,2 km. žemais, potvynių apsemiamais, krantais A. išeina į Kuršmares, žiotys iš pietų apsaugotos akmeninio pylimo.
Nuo seniausių laikų A. buvo svarbiausia Rusnės šaka. Rusnės mstl. nuo potvynių apsaugoti XVIII a. dalis vandens buvo nukreipta į Skirvytę, kuri pagilėjo per 10 m ir atitraukė dalį Rusnės debito. A. nuseko ir nebetiko laivams. Nuo 1890 buvo pradėta A. tvarkymo darbai būnu pagalba, susiaurinant upę iš 190—300 m platumo ligi 140 m, o vandeniui nusekus ligi 130 m. Reguliavimu pasiektas min'imalinis žemo horizonto gilumas 1,70 m, vidutinio horizonto 2,30 m, o daugiur tėkmė turi 2,5-3,0 m gilumo. Prieš tą reguliavimą tėkmė gilinama buvo žemsemėmis. Vėliau žemsemės naudojamos tik apie Rusnę, seklumos išplautos į Kuršmares. Jau XIX a. pabaigoje buvo sutvirtinti ir krantai. 1912 vokiečiai buvo vėl susirūpinę A. pagilinimu, bet tai neįvykdyta. 1928 sutartimi Vokietijos valdžia stengėsi įpareigoti Lietuvą vykdyti 1912 A. reguliavimo projektą. 1930 hidrometriniai tyrinėjimai parodė, kad vandens debito paskirstymas pasikeitė A. naudai. Skirvytė toliau nebeplaunama. Reikalas A. gilinti atkrito.
A. veikia vandens matavimo stotys Rusnėje ir Uostadvaryje. Pirmoji veikia nuo 1810, antroji nuo 1880.
Uostadvario švyturys Atmatoje
Atmata ir kitos Rusnės šakos