Puslapis:LE01.djvu/362

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

ronai nulemia A. chemines savybes ir leidžia radiaciją matomoje spektro dalyje. Gilesniųjų zonų arba kiauto elektronai spinduliuoja Roentge.no spindulius. Bohro teorija davė A. struktūros vaizdą. Tačiau jos reikalavimai prieštarauja klasinei dinamikai. Pastaraisiais metais tą prieštaravimą pašalinti stengiasi dvi hipotezės. Viena Heisenbergo ir Diraco, vad. kvantų mechanikos hipotezė. Juodu visiškai atsisako spręsti A. viduje vykstančius reiškinius. Gana, sako, duoti pastebėtų A. fizikinių reiškinių santykius matematiškais simboliais. Kokia tikrovė glūdi tuose simboliuose, esą, nesvarbu žinoti. Kita teorija yra Broglie ir Schroedingero, vad. bangų teorija. ši teorija žiūri į elektroną kaip į bangų sąjamą. Bet kuri judanti medžiaginė dalelė yra visai panaši į bangų sąjamą. Atskirų, sąjamą sudarančių, bangų greitis galįs būti didesnis už šviesos greitį. O bangų sąjamos greitis yra lygus mechaniniam medžiaginės dalelės greičiui Materija pasireiškia bangų energija; energijos centrai yra elektronai ir protonai. Bohro statinės orbitos gali būti tik tokio ilgio, kur jos tui’i sveiką bangų skaičių. Pagal šią hipotezę, medžiagos pagrindą sudaro visai ne-medžiaginis dalykas.

Atomo įrodymai tyrimais: 1) Browno judesiai, 2) peršvietimas kristalų trumpų bangų elektromagnetiniais spinduliais, Roentgeno spinduliais (Debye—Scherrero tyrimai); interferencijos reiškiniai čia leidžia įžiūrėti švelnutę kristalų struktūrą (Lauc); 3) VVilsono kamera parodo rūkų pėdsakus — kondensacijos ruožus; 4) Gei-geno vamzdeliai; 5) Millkano aliejaus lašelių kelias; 6) vienodo dydžio ir masės kamuoliukai skystyje — žemės atmosferos modelis; 7) elektronų mikroskopas.

Atominė artilerija. Galingos stambaus kalibro patrankos ar gąubicos, galinčios šaudyti ne tik paprastaisiais, bet ir atominiais sviediniais. Atominiu vadinamas toks sviedinys, kurio sprogstamąjį užtaisą sudaro tam tikras kiekis uranijaus izotopo 235, plutonio ar kurio kito lengvai vidinės atominės energijos dalį atpalaiduojančio elemento. Atominio sviedinio sprogimo jėga prilygsta kelių tūkstančių tonų trinitro-tolueno sprogimui. Prie A. A. taip pat priskiriamos atominiu sprogstamuoju užtaisu aprūpintos oro torpedos.

Atominė bomba karo ginklas, kur ardomiems tikslams naudojama atomo branduolio skilimo grandininė reakcija. Jos veikimas paremtas O. Halmo 1939 atradimu: uranio atomo branduolio skaldymas neutronų teikiama energiia. Įvykis liečia uranio izotopą 235; gamtoje aptinkamas uranis teturi šio izotopo 0 7%. šiuo metu šiam tikslui vartoja dirbtiniu keliu sudarytą elementą plutonį.

Bet kuriam skilimui vykstant, susidaro, be dviejų (rečiau 3) maždaug vienodo dydžio branduolio skeveldrų ir stipraus elektromagnetinio spinduliavimo, dar du ar trys nauji neutronai, kurie gali kelti naujus skilimus. Kai pasiekiamame antrinių ir 1.1. neutronų nuotolyje yra kiti skalūs atomo branduoliai, pakanka nedidelio dūžio, kad imtų vykti grandininė reakcija, kuri itin dideliu greičiu, tarsi griūtimis, auga. Akivaizdoje tik atskirų neutronų, kurie gali būti pasilpninti kosminiais spinduliais ar kitu keliu, atomo sprogstamoji medžiaga pati tegali sprogti, kai jos susirenka daugiau už kritiškąjį kiekį. Tas kiekis gali siekti keletos kg. Ma?esniam už kritiškąjį medžiagos kiekiui esant, susidarę antriniai neutronai plačiu ruožu lekia lauk, kol sukelia grandininę reakciją.

A. B. skiriasi nuo uranio degiklio tuo, kad skylančioji medžiaga yra pakankama sukelti reakcijai ir greitiesiems neutronams. Tik čia, kritiškajam k-ekiui peržengti ir sprogimui gauti, reikia A. B. šūvio greičiu sujungti du atominės medžiagos gabalus, kurių bet kuris yra loek mažesnis už kritiškąjį dydį. Sprogimas tuoj įvyksta ir per milioninę sekundės dalį atpalaiduoja milžiniškus energijos kiekius, pvz. 1 kg u-ranio 235, visiškai susprogdamas, sukelia maždaug tiek energijos, kiek 20.000 tonų pačios stipriausios sprogstamosios medžiagos T. N. T. (trinitrotoluenas). čia atsiranda maždaug 14.000.0000 C karštis (sprogimo viduryje). Tuo pat metu sukyla labai stiprūs ir kenksmingi nepaprasto biologinio veikimo neutronų ir gama spinduliai. Be

Grandininė reakcija atominėje bomboje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 100% (+4469-1=4468 wiki spaudos ženklai).