to, dar kyla dulkės, t. y., pradinės atominės medžiagos dėl skilimo gaminių ir dėl stipraus dirbtiniu būdu radioaktingomis virtusių lydimųjų medžiagų spinduliavimo; pasidaro radioaktinga sprogimo aplinka. Radioaktingų dulkių debesis vėjas gali plačiai, daug tūkstančių km, išnešioti. Kadangi A. reikalingas kritiškasis medžiagos kiekis, tai mažų A. B. pagaminti neįmanoma. Ir teoriniai apskaičiavimai ir pasiruošimas pagaminti pirmąją A. B. pareikalavo daugelio mokslininkų, mokslo įstaigų, bendradarbių ir darbininkų — apie 300.000 žmonių. Visa tai atsėjo daug milijardų dolerių. Pagrindinė kliūtis pagaminti aukštos vertės — aukšto grynumo uranį 235. Pirmoji atominė bomba buvo susprogdinta 1945 VII 16 Los Alamos dykumoje New Mexico JAV. Antroji ir trečioji atominė bomba buvo numesta Japonijoje II Pasaulinio karo metu. Hirosimoje (1945 VIII 6) užmušė 80.000 ir sužeidė 100.000 (viso Hirošimoje buvo 300.000 gyventojų). Panašiai ir Nagasaki (1945 VIII 9). Į Hirošimą numestoji A. B. smarkiai sužalojo pastatus ligi 4 km aplink. 6—7 km aplink dar žymių nuostolių padaryta. Iki 1 km aplink šviesos ir šilimos spinduliai staigiai užmušė žmones; dar žymių apdegimų pastebėta iki 3 km, kiek lengvesnių iki 5 km. Nuo tų sužalojimų tam tikromis priemonėmis galima apsisaugoti. Sunkiau su gama spinduliais, kurie nuo 1 iki 1,5 km mirtini, ligi 3 km pavojingi; dabar nuo jų apsisaugo betoninėmis sienomis. Pavojinga ilgiau pabūti radioaktingame spinduliavime, kuris lydi A. B. sprogimą. JAV gamina vandenilio bombas. Ir čia reikia atomo branduolių skilimo: tenka pasigaminti vandenilio izotopą ir litio izotopą, kaip sprogstamąsias medžiagas; jų panaudojimas vyksta helyje. Šiuo atveju nebereikalingas kritiškasis kiekis; galima imti bet kurį kiekį ir gauti itin stiprius sprogimus. Betgi padegimui reikia senosios rūšies A. B. pradus pavartoti.
- F. Dessauer Atom und Atombombe 2 leid. 1948.
Atominė energija. Turtingų uranio turinčių mineralų aptinkama Kanadoje ir Belgų Kongo Afrikoje. Torio randama Travarancore Indijoje ir Brazilijoje. Su nežymiais uranio ir torio kiekiais mineralų yra įvairiose pasaulio vietose. Pvz. JAV Koloradoje, Karolinos šiaurėje, Virginijoje, Floridoje. Pavertę į šilimą visą JAV suvartojamą anglių, petroleumo, žemės dujų energiją, gausime per metus 900 milionų kilovatmetų; pasaulio gamyba siekia apytikriai 27000 milionų kilovatmetų. Kadangi 1 kg skylančios medžiagos duoda 1000 kilovatdienų energijos, tai 1 kg atpalaiduoja apie 1 milioną kilovatdienų, arba apvaliai arti 3000 kilovatmetų. Tad, norint šiandien JAV sunaudojamą per metus energiją gauti iš atomų energijos, reiktų tos skylančios medžiagos rasti pusketvirto tūkstančio kg, o maždaug milioną kg visam pasauliui. JAV žino savo akmens anglių atsargas, bet uranio kiekio nežino. Todėl dabar tik tam tikroms sritims teima taikinti atominę energiją — atominėms bomboms, laivyno reikalams, ypač povandeniniams laivams, aviacijai. Ieškoma naujų skylamosios medžiagos šaltinių. Sako, alfa dalelė (helio branduolys) yra geras šaltinis energijai semtis, skylant branduoliui (du prutonu ir du neutronu). Žvaigždynų energija — aukšta dangaus kūnų temperatūra esanti išdava atomų skilimo reiškinio. Jei pasisektų suvaldyti skaldomo vandenilio atomo branduolio energiją, tuomet vandenynai pasidarytų sunkiai išsemiami energijos šaltiniai. Dar kalbama apie visišką medžiagos suskaldymą, tačiau tuo tarpu tik maža masės dalis, gal viena šimtoji, tėra paverčiama energija. Suskaldymo atveju vienas kg masės atsvertų 300.000 tonų anglies.
- S. Glasstone Sourcebook on atomic energy 1950;
- W. Fuchs Energiegewinnung u. Atomkernen 1948.
Atominės Energijos Komisija JAV 1946 VII 16 pagal Atomic Energy Act sudarytoji iš politikos, karo, mokslo atstovų komisija. Ši pusiau valdinė A. E. K. planuoja bei finansuoja su atomine energija susietus bandymus.
Atominių svorių lentelė. Cheminių elementų A. S. L. sustatyta jų numerių tvarka. Čia sužymėti ir tie cheminiai elementai, kurie buvo atrasti po 1938, kaip atominės energijos tyrimo pasekmė. Skliausteliuose pažymėti skaičiai yra apytikriai ir atitinka pastoviausio izotopo apytikrį A. S.