pios). III a. pr. Kr. jo kultas buvo įvestas Romoje.
Aesculus žr. Šunkaštanis.[1]
Aesthesiologija ž. Anatomija.
Aetiologija (gr.) ž. Etiologija.
Aetionas arba Eetionas greičiausiai jonėnų kilmės tapytojas, IV a. pr. Kr. žymus paveikslas Aleksandro Makedoniečio Vestuvės su Roksana.
Aetius Flavius (m. 454) Romos imperijos karo vadas ir politikas, 481 nuveikė Attilą Katalauno laukuose; imperatoriaus Valentiniano III nužudytas.
Afakija (gr. a—ne, fakos lęšis) lęšio stoka akyje po kataraktos operacijos arba po akies sužeidimo. Tokia akis be akinių blogai mato.
Afanasjev 1) Aleksandras (1826—1871) rusų etnologas. Išsp.: Russkija narodnyja legendy 1860, Russkie satiričeskie žurnaly 1859, Poetičeskija vozzrenija slavian na prirodu 1866—1869 ir kt.
2) Dimitras, rusų generalinio štabo karininkas, karo ministerijos pavestas, paruošęs vertingą vakarų ir šiaurės Lietuvos geografinį aprašymą — Kovenskaja gubernija 1861.
Afanitas diabozinis, kalkošpatinis (gr.) padermė labai smulkios kristalinės struktūros diabozų.
Afazija (gr.) senovės skeptikų kalba susilaikymas nuo dogmatinio teigimo, dabar psichologinis terminas visiškam ar daliniam kalbos funkcijų sutrikimui apibūdinti.
Afektas (lot.) S. Šalkauskio siūlytas lietuvinti jautuliu, stiprus jausmas, ypačiai staigus jausminis reagavimas, išreiškiamas kiekvienam A. tipingu būdu (pvz., pyktis ar baimė, rūpestis ar džiaugsmas) ir lydimas fiziologinių pasikeitimų (kvėpavime, kraujo apytakoje, liaukose) ž. Jausmai.
Afelis tolimiausias nuo saulės taškas, kurį pasiekia einąs aplink saulę kūnas.
Affectio (lot.) būklės pakitėjimai dėl išorinio veiksmo arba ligos.
Affetuoso (it.) muzikoje — švelniai, maloniai. Affettuosamente — ko švelniausiai, maloniausiai.
Affidavit 1) anglų teisėje raštiškas, prisiekiant, duodamas parodymas;
2) giminės ar pažįstamojo įsipareigojimas išlaikyti imigrantą.
Affinitetas (chemijoj) jėga, verčianti chemiškai reaguoti du ar daugiau kūnų. Ji vad. ir cheminiu giminiškumu. Laisvoji energija yra tos jėgos mastas. Reakcija sustoja arba pusiausvyra pasiekiama, kai ji pasidaro lygi nuliui.
Affretando (it.) muzikoje — palaipsniui skubinant, neramiai.
Afganistanas vidur. Azijos valst. tarp Rusijos, Pakistano ir Irano; 650.000 km2 su 13 mil. gyv. (1952). Didelės geopolitinės reikšmės kaip buferinė valst. tarp Rusijos ir D. Britanijos įtakoje esančių teritorijų. Paviršius kalnuotas. Vyrauja Hindukušo kalnynas, kurio viršūnės siekia ligi 7750 m aukštumo. Klimatas kontinentinis su dideliais temperatūros svyravimais toje pačioje vietoje nuo 49° C vasarą ligi —25° C žiemą. Kabulo mst., kuris yra 2250 m aukščiau jūros lygio, vasaros metu dieną temperatūra esti 38—39° C, o naktį vėsu. Dėl mažo kritulių kiekio žemdirbystė įmanoma tik ten, kur galima laukus dirbtiniu būdu drėkinti. Vartojama irigacijos sistema karez, kuria vandens versmės sujungiamos požeminiais kanalais ir toliau vanduo išvedamas į paviršių laukams drėkinti. Augmenija skurdi, vyrauja stepės, miškai tik paupiuose. Herato srityje dera kviečiai, miežiai, medvilnė, vynuogės, melonai ir šilkmedžiai. Kandaharo apylinkėje tabakas, auga aprikosai, obelys, vyšnios, slyvos, persikai; ricinos alyvmedis sutinkamas visame krašte. Auginama daug avių, ožkų, kuprių. Herato kilimai laikomi pasauly aukščiausios rūšies. Eksportuojama karakulai-postinai, vilnos, džiovinti vaisiai ir odos. Daugumas gyventojų (apie 53%) afganai, arba paštai, yra indų-alarodų kilmės. Kiti yra tadžikai, uzbekai, persai, hasarai (mongolai), kizilbašai (supersėję turkai), jatai, aimakai. Daugumas gyv. verčiasi gyvulių ūkiu. Jie yra mahometonys-sunitai. Istorija kaip nepriklausomos valst. prasideda XVIII a. viduryje. Senovėj A. buvo vad. Arianu, vid. a. Chorasanu. A. valstybę įkūrė Achmedas Šachas (1747—1773). XVI—XVII a. Heratas ir Kandaharas priklausė Persijai, Kabulas — Indijos mogulų imperijai. Achmedas Šachas paliko savo sūnui Timurui Šachui praplėstą valst., kurią jis valdė ligi 1831. 1838 Indijos gubernatorius lordas Auckland paskelbė A. karą ir užėmė Kandaharą ir Kabulą, kur Šachas Šuja buvo paskelbtas emiru. 1841 Kabule prasidėjo sukilimas. Ligi XIX a. pabaigos A. siautė nuolatiniai sukilimai. 1887 britai su rusais susitarė dėl A. vak. sienų. Emiras Habibula 1919 žuvo atentate ir sostą užėmė Amanullah, 1926 pasivadinęs karaliumi. Jis ryžosi savo karalystę europietinti, bet konservatyviojo elemento buvo priverstas sosto atsisakyti. Valdžia atiteko sukilėlių vadui Baka Sakau, kuris pasiskelbė karaliumi, bet 1929 buvo nužudytas Amanullah dėdės Nadir Šacho šalininkų. Nadir Šachas buvo nužudytas 1933, sostas atiteko jo sūnui Sahir Šachui. 1932 paskelbta nauja konstitucija: A. yra konstitucinė monarchija, mahometonų religija yra valstybinė, įvedamas privalomas pradžios mokslas, draudžiama vergi
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta ž. Kaštonas. turi būti žr. Šunkaštanis.