ja, priverstinis darbas ir konfiskavimas privačios nuosavybės. Valstybės tarybą sudaro trims metams renkami atstovai, o aukštųjų rūmų narius skiria karalius. Balsavimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 20 metų. A. nepriklausomybę garantuoja D. Britanija 1919 ir 1921 sutartimis. Didž. mst.: sostinė Kabulas 130.000 gyv., Kandaharas (65 000) yra svarbiausias p. A. mst., Heratas (90.000), Mazar-i-Šarif (33.000).
- R. Dollot L'A. 1937.
Afiksas (lot. afixus "prisegtas, prikabintas") forminė žodžio dalis, pridedama prie šaknies sudarant naujus žodžius. Pagal vietą afiksai yra skirstomi į tris dalis: prefiksus (priešdėlius), infiksus (intarpus) ir sufiksus (priesagas).
Afiša (pr.) teatro skelbimas, iškabinamas visų matomoje vietoje. Lietuvių spaudos draudimo laikais A. suvaidino žymų vaidmenį kovoje dėl spaudos. 1899 ir 1900 Palangos, Liepojos ir Mintaujos liet. spektaklių A. buvo policijai leidus išspausdintos liet. raidėmis. Už Mintaujos spektaklio 1900 A. iškabintą Jonišky, P. Višinskis buvo taikos teisėjo nubaustas. Perkėlęs bylą aukščiau ir pasiekęs senatą, 1903 susilaukė sprendimo, kad nėra įstatymų, lietuviškas raides draudžiančių. Tai pagreitino spaudos leidimą.
Afium - Karahisar (turk. juodoji opijaus pilis) v. Turkijos mst.; 31 000 gyv. (1950).
A F L American Federation of Labour ž. Amerikos Darbo Federacija.
Afokalinė sistema, optinė sistema, kuri neturi židinio (foko); į ją įėję lygiagretiški spinduliai išeina taip pat lygiagretišku pluoštu.
Afonija (gr.) balso pranykimas; įvyksta dėl įvairių priežasčių (balso stygų paralyžius, isterija ir kt.) .
Aforizmas (gr.) daug prasmės slepiąs, bet trumpas, lakoniškas sakinys, formuluojąs bet kurios doktrinos esmę ar praktines gyvenimo išminties normas.
A fortiori (lot.) juo labiau, juo didesniu pagrindu.
Afranius Lucius, gyv. apie 100 pr. Kr., romėnų komedijų (fabula togata) rašytojas. Fragmentai išleisti Ribbecko: Comicorum romanorum fragmenta 1898.
African Association, Afrikai tirti draugija, įst. 1788 Londone; iš jos išaugo 1830 Royal Geographical Society, daug patarnavusi geografijos mokslui.
Africano petrografijoj, marmuro variacija su purpuro — raudonomis, baltomis ir juodomis dėmėmis.
Africanthropus njarasensis pavadintos 1935 Njarasa ež. (r. Afrikoj) surastos pirminio žmogaus kaukolės. Geriausiai yra išlikusi moters kaukolė.
Africanus 1) ž. Scipio
2) Sextus Julius A. gyv. a. 200 po Kr. Aleksandrijoje. Jo veikalo Pentabiblon chronologicum nuotrupos pateko į Eusebijaus kūrybą. Jis yra laikomas sinchronistinės visuotinės istorijos kūrėju.
Afridai, sen. Aparytai, rytų Afganistano tautelė prie Chaibaro perėjos Hindukušo kalnuose.
Afrika senojo pasaulio pietinė dalis, antroji didumu. 29.728.551 km2 (su salomis) ir 205 mil gyv. (1950). A. vardą pirmasis pavartojo romėnų poetas Quintus Ennius (239 — 170 pr. Kr.) ir taikė Kartagenos provincijai. Krantai ir paviršius. A. krantai maža karpyti, maža įlankų, natūralių uostų, pusiasalių ir salų. Jie proporcingai trumpesni, nekaip kitų žemynų: 30.600 km. Senaisiais geologiniais laikais A. jungėsi sąsmauka su Europa, o nuo Azijos žemyno ji atskirta Sueso perkasu. Beveik visa A. susidariusi iš aukštų plokštakalnių; vidutinis aukšt. 650 m. Natūralios sritys yra: 1) Nilo užliejamasis slėnys; 2) Atlaso kraštai: Alžiras, Tunisas ir Marokas, kurie susideda iš jaunos kilmės raukšlėtinių kalnų, sudarančių p. Europos tos pat kilmės kalnynų tęsinį kitapus Viduržemio jūros. 3) Sahara, dykuma, apimanti maždaug Europos didumo plotą. 4) Sudanas, banguota lyguma į pietus nuo Saharos su nuotakumu į Čado ež. pajūry apaugusi tankiomis giriomis, viduryje retais medžiais ir savanomis. 5) Kongo baseinas, lyguma, apsupta aukštumų ir apaugusi atogrąžų miškais bei savanomis. 6) Rytų A. ežeruoti plokštakalniai, iš vakarų pusės atskirti giliais grioviais, kurie vandens užlieti sudaro Alberto, Eduardo, Tanganikos ir Niasos ežerus, šioje srityje yra aukščiausi A. kalnai: Kilimandžaras (6010 m), Ruvenzori (5125 m) Kenija (5276 m) ir kt. 7) Etiopi