mokyklos, gimnazija, technikos mokykla, dantų technikų mokykla, aųtomechanikų, elektros instaliacijos, smulkių žemės ūkio šakų (paukštininkystės, sodininkystės ir bitininkystės), anglų kalbos ir kitoki suaugusiems kursai.
1945 —1949 čia išleista apie 40 knygų. Ėjo ir visa eilė lietuviškų laikraščių: 1945 —1949 Dieninė Informacija (Dienos Žinios), 1945—1946 Skaitymai, 1945 Viltis, 1945—1949 žiburiai, 1946 Į Ateitį, 1946—1947 Inžinieriaus Kelias, 1946—1949 Lietuvių Skautų Sąjungos Biuletenis, 1946 Moterų žodis, 1947 Budėk, 1947 Skautija, 1947—1948 Spinduliai, 1948 Aidai, 1948— 1949 Bendras Darbas, 1948 Im Ausland, 1948 Naujasis Gyvenimas, 1948 Vadovė, 1949 Misijonieriaus Laiškai. 1944—1949 čia veikė Lietuvių Dramos teatras ir 1948 Lietuvių baletas.
Lietuviai tremtiniai Augsburge paliko savo gyvenimo pėdsakų. Hochfelde, šv. Ka-nizijaus bažnyčioje, įmūryta paminklinė lenta su Sopulingosios Dieve Motinos paveikslu ir įrašu:
,,In memoriam perennem magni doloris Lituanorum, qui, illorum caram patriam relinquere coacti at ubique dispersi, hanc duram sortem exsilli patienti et forti animo amplexi sunt.
Lituani e campo Augsburg-Hochfeld” „Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse” 1945—1949.
Aikštėje, kur šakojasi keliai į Hochfel-dą ir Haunstetteną, pastatytas ąžuolinis lietuviškas kryžius su lietuvišku, vokišku, anglišku ir prancūzišku, oe to, trumpu lotynišku įrašu. Lietuviško įrašo tekstas: „Augsburgo išeiviai lietuviai, maldaudami Dievo palaimos, gerbdami savo žuvusius ir dėkodami savo geradariams, stato šį lietuvišką kryžių, idant jis bylotų, kad čia karo audrų atblokšti lietuviai ilgėjosi savo tėvynės ir troško jai laisvės. A. D. 1945.”
Augsburgo kapinėse ilsisi palaidoti 47 lietuviai tremtiniai, tarp jų dramaturgas A. Vilkutaitis-Keturakis, autorius Amerika pirtyje, Julijonas Boreiša, buvęs Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo teisėjas, Klemensas Po-peliučka, gen., pik. Reimontas, pik. ltn., Kazimieras česėkas, chemikas- vaistininkas, Hochfeldo klebonas kun. S. Riauba. Paminklinės lentos, lietuviško kryžiaus ir meniškų antkapių projektus darė arch. Jonas Mulokas.
Augsburgiškas Išpažinimas (Confessio Augustana) vyriausias evangelikų liuteronų bažnyčios tikybinės konfesijos raštas. 1517 reformacijai Vokietijoje prasidėjus, imp. Karolis V pareikalavo, kad Vokietijos kraštų valdovai-evangelikai pristatytų jam prieš 1530 Augsburge šaukiamą vokiškų kraštų seimą sąrašą visų punktų, liečiančių tiek pagrindinius tikybos klausimus, t ek ir išorės bažnyčios įpročius, dėl kurių ir buvo iškilę ginčai. Iš patiektų projektų, vad. Torgauer Artikel ir Marburgo bei Schwabacho artikulų vienas artimiausiųjų Liuterio bendradarbių, Melanchton, surašė konfesiją, kuri tačiau nebuvo tikrasis evangelikų tikybos simbolis, bet vien tiktai projektas, kaip būtų galima susitaikinti su katalikais. Dėl to jame nebuvo iškelti skirtumai katalikų ir evangelikų mokslo, bet tik buvo pabrėžti vienybės dėsniai. Pirmojoje šio rašto dalyje buvo surašyti 21 tikėjimo ir mokslo straipsniai, o antrojoje 21—28 skirsniai apie skirtumus ir reikalingas kai kurių bažnytinių įpročių atmainas. 1530 VI 25 Augsburgo seimo posėdyje evangelikai šį išpažinimą paskaitė ir vokišku ir lotynišku tekstu įteikė imp. Karoliui V. Vėliau Melanchton, norėdamas taikintis su reformatais, kai kuriose vietose tekstą pakeitė (iš confessio invariata ji virto confessio variata). Dėl to pačių lųteronų tarpe kilo ginčai. Dauguma reformatų ilgainiui prisidėjo prie augusta-nos, todėl per 1648 Vestfalijos taiką jie įgijo lygias teises su liuteronais, nors kai kurie liuteronų teologai tokio tikybos bendrumo pripažinti nenorėjo, šis „Augsbur-giszkas Wieros Iszpažininmas” jau prieš 1589 buvo į liet. kalbą išverstas Jono Bretkūno, bet tuomet išspausdintas nebuvo. Ir tik 1851 jį vėl išvertė kun. Pridrikis Kuršaitis ir gotiškomis raidėmis Karaliaučiuje išspausdino.
Augsburgo Lietuvių Baletas buvo įsteigtas J. Vasiliausko ir B. čunovo. Meno vadovais buvo E. Bandzevičius, A. Butkus, N. Kaliskienė ir A. Maželis. Buvę Lietuvos baleto artistai iš įvairių Vokietijos vietų suvažiavo į Augsburgą ir čia pastatė Deli-bo baletą Coppelia. Baletmeisteris buvo E. Bandzevičius, dailininkas L. Vilimas, dirigentas A. Kučiūnas. Pirmuosius vaidmenis pakaitomis šoko T. Babuškinaitė, A. Šlepetytė, A. Liepinas ir S. Velbasis. Coppelia lietuvių tremtinių stovyklose buvo pastatyta a. 20 kartų.
Augsburgo Lietuvių Dramos Teatras buvo įsteigtas A. Brinkos, B Kalvaičio, J. Palubinsko, P. Šimkaus ir K. Vasiliausko 1944 II 16. Meno vadovais buvo H. Kačins-
Augsburgo lietuvių kryžius