čių, kurie trukdo laivybai. Pusiaujo srities upių vandeningumas gana vienodas visais metų laikais, kitur labai nelygus.
Klimatas dėl žemyno masyvumo ir simetriško pasiskirstymo abipus pusiaujo vienodesnis nekaip kitos kurios pasaulio dalies. Karščiausioji pasaulyje juosta yra į šiaurę nuo pusiaujo Saharos dykumos viduryje su 30o C vidutine metų temperatūra, o atskirų karščiausių dienų iki 50o C. Atogrąžų juostoje vyrauja pasatai, Saharoje karšti samumai ir harmatanai. Daugiausia atmosferos kritulių gauna atogrąžų juosta apie pusiaują, kur iškrenta per metus ligi 5000 mm lietaus ir beveik nėra sauso metų laiko. Toliau nuo pusiaujo viena pusė metų yra lietinga, antra sausa. Mažiausia lyja Saharoje ir Kalahari dykumoje. Viduržemio pajūryje lyja tik žiemos metu, vasara yra labai sausa.
Augalai, šiaurinio pajūrio augalai yra Viduržemio srities su būdingaisiais tai vietai alyvos medžiais ir septyniomis ąžuolų rūšimis. Alžire ir Tunise didžiuliai plotai apžėlę alfos žole. Į pietus nuo Saharos auga įvairios palmių rūšys, baobabas (duonmedis), bananai ir kt. Augalų pasiskirstymą sritimis nulemia drėgmenų kiekis ir iškritimo laikas. Kadangi atmosferos kritulių pasiskirstymas labai nevienodas, tai ir augalų gyvenimas stipriai įvairuoja, žieminio lietaus srityje, šiaurės pakraštyje, augalų gyvenimas pasireiškia daugiau žiemos metu, o vasarą dėl sausrų apmiršta. Gvinėjos įlankos pakraščiai ir šiaurės dalis Kongo baseino apaugę tankiomis giriomis. Toliau nuo pusiaujo prasideda dyglių krūmų juosta, pereinanti į pusiau dykumas, o šios virsta tikromis dykumomis. Tipiški augalai: žemuose pajūriuose mangrovijų miškai, savanų paupiuose — amžinai žali miškai, retuose miškuose — akacijos, mimozos, tamarindai, baobabai, Viduržemio pajūry — ąžuolai, palmės, alyvos medžiai, kedrai; dykumos oazėse datulių palmės. Tarp daugybės vietinės kilmės augalų yra kavos medis, medvilnės, gumos medžiai, mahagonis, bananai ir kt.
Gyvuliai. A. yra didžiųjų sausumos gyvulių tėvynė, ir kiekviena augalų sritis turi savo gyvulių rūšis. Daugiausia stambiųjų gyvulių yra savanose ir retuose miškuose, žymiausi plėšrieji: liūtas, pantera, leopardas, geopardas, šakalas, hiena, lapė. A. neturi vilko ir tigro. Didieji žolėdžiai: dramblys, raganosis (3 rūšys), buivolas, žirafa ir hipopotamas. A. yra antilopių kraštas su 40 jų rūšių. Didžiosios antilopės yra stambesnės už arklį, mažiausios beveik kiškio didumo. Dideliais būriais sutinkama gnu, zebrų ir kai kurių rūšių gazelių. Madagaskare veisiasi lemurai. Retesnieji gyvuliai, kaip antai, drambliai, raganosiai, žirafos, liūtai, stručiai, vis labiau naikinami iš Europos atgabentais ginklais, užtat daugelyje kolonijų jų medžioklė jau labai suvaržyta ir įtaisomi rezervatai, kur visiškai draudžiama medžioti. Iš naminių gyvulių atogrąžų Afrikoje geriausiai prisitaiko asilai, mulai, kiaulės, vištos. Giriose ir savanose daugybė beždžionių: gorilų, šimpanzių, babunų ir kt. Upėse ir ežeruose sutinkama pavojingiausių A. gyvulių krokodilų. Iš paukščių būdingi: strutis, ibis, sekretorius, gvinejinis povas, papūga ir kt. A. miškuose yra įvairių šliužų, iš kurių didžiausias pitonas. Iš vabzdžių pavojingiausia musė cėcė.
Gyventojai. A. yra a. 205 mil gyv. Tankiausiai gyvenamas Nilo slėnys, maždaug 500 gyv. 1 km2, rečiausiai Sahara. Ateiviai į A. plūdo per Gibraltarą, Suesą ir Babel-Mandebo sąsiaurį. Jie tenykščius afrikiečius stūmė toliau į pietus. Visur ėjo kraujo, kalbų ir kultūrų mišimas. Dėl to susidarė daug tautų, kalbančių 514 kalbų. Visoje š. A. nuo Nilo ligi Atlanto vyrauja hamitų grupė, kurios