svarbesnės tautos yra: afarai, bėjai, galai, somalai. Vieni iš jų prisiėmę arabų kalbą, kiti išlaikė savąsias kalbas. Daugumą gyv. sudaro juodaodžiai negrai, pasiskirstę į dvi dideles grupes: bantų ir sudaniečių. Pietinėje dalyje gyvena hotentotai ir beišnykstą bušmenai. Miškingose Kongo baseino srityse gyvena mažaūgiai pigmėjai, šiaurinės dalies hamitai ir semitai yra mahometonai. Šiai religinei grupei priklauso 36% visų gyv. Daugumas yra stabmeldžiai. Krikščioniškas kraštas yra Etiopija. R- Katalikų skaičius 1923 1951 pakilo nuo 2,3 mil. ligi 15 mil. Turintieji savas valstybines formas yra šie kraštai:
| Egiptas | 935.300 | km2 | su | 22 | mil. | gyv. |
| Etiopija | 1.060.000 | " | " | 17 | " | " |
| P. A. Unija | 1.223.700 | " | " | 13 | " | " |
| Liberija | 111.370 | " | " | 1,7 | " | " |
| Libija | 1.759.000 | " | " | 1,2 | " | " |
| Eritrėja | 119.475 | " | " | 1,1 | " | " |
Kolonijos ir mandatai:
| Tanžeras | 349 | km2 | 0,15 | mil | gyv |
| Sudanas | 2.505.535 | " | 8,4 | " | " |
| Belg. kol. | 2.398.000 | " | 15,3 | " | " |
| Pranc. kol. | 10.868.000 | " | 51 | " | " |
| Britų kol. | 5.148.000 | " | 60 | " | " |
| Portug. kol. | 2.060.000 | " | 13 | " | " |
| Ispanų kol. | 337.700 | " | 2,4 | " | " |
| Italų kol. | 500.000 | " | 1,2 | " | " |
Visoje A. yra 4,5 mil. europiečių.
Ūkis ir susisiekimas. A. yra žemės ūkio žemynas, kur daugumas gyv. verčiasi žemės darbu ir gyvulių auginimu. Pramonė ir prekyba daugiausia europiečių ir indų rankose. Išvežama: deimantai, auksas, uranas, varis, fosfatai, guma, vaisiai, vanilė, vynas, dramblio kaulas, žemės riešutai, palmių vaisiai, medvilnė, tabakas, vilna, alyva, svogūnai ir kt. Afrika duoda pasauliui: deimantų 95%, aukso 55%, kakao 60%, žemės riešutų 13%, platinos 12%, bananų 11%, medvilnės 10%, vyno 10%, alyvos 8%, kavos 6%, cukraus 5%. Be to, A. turi 60% viso pasaulio kuprių, 10% galvijų, 25% ožkų, 13% avių. Susisiekimas neištobulintas dėl klimato nepatogumų ir administracinio suskaldymo. Seniai suplanuotas Kairo - Capetowno glžk. dar vis nepabaigiamas vidurinėje dalyje, o projektuotasis transsaharinis glžk. ligi 1953 netgi nepradėtas tiesti. Užtat A. turi didelį orinio susisiekimo tinklą.
Atradimai. Nors Nilo slėnys priklauso prie seniausių žmonijos kultūros židinių, tačiau A. kaip žemynas yra iš mažiausia ištirtų pasaulio dalių. A. tyrinėjimų pradžia tenka laikyti pranzūzų jūreivių iš Dieppės 1364 ekspediciją į Gvinėjos pakraščius. Vasco de Gama pirmasis apiplaukė p. A. 1497—1498. Tikruosius geografinius tyrinėjimus pradėjo J. Bruce, kuris 1770 aptiko Mėlynojo Nilo versmes ir kurio ekspedicijos Etiopijoje paskatino atsiradimą Afrikos Sąjungos 1788, išsiuntusios daug tyrinėtojų. Nuo 1850 prasidėjo heromis tyrinėjimų laikotarpis, pasižymėjęs moksliniu sistemingumu, kurį pradėjo vok. H. Barth. Jis įvykdė 4 metus trukusią ekspediciją viduryje žemyno. D. Livingstone 1841 pradėjo žygį Iš Bečuanijos ir 1851 pasiekė Zambezės upę. Sekdamas upės aukštupiu ir grįždamas atgal jis ištyrė plačias sritis. Bourton ir Speke 1856 aptiko Tanganikos ir Viktorijos ež., kuriuos drauge su Grantu ištyrė 1860-1864. S. Baker ištyrė Nilo intakus Etiopijoje, susitiko Spekę su Grantu 1864 ir aptiko Alberto ež. bei ištyrė jo ryšį su Nilu. D. Livingstone 1858—1864 atrado Niasos ež. Ligi 1868 jis tyrinėjo Tanganikos, Rovumos upės, Kongo aukštupio (kurį jis laikė Lualaba) ir Luapulos upės sritis. 1871 jį atrado prie Udžldži jo ieškoti išvykęs H. M. Stanley. Netrukus Livingstone nukeliavo prie Bangveolo ež., kur jis 1873 mirė. Kita Livingstono ieškoti ekspedicija išsiųsta 1873 Kar. Geogr. Draugijos, pasileido skersai žemyną, padarė Tanganikos žemėlapį, išaiškino Lualabą esant Kongą ir 1875 pasiekė Benguelą. Jai vadovavo lt. Cameron. Stanley antrą kartą 1875 išvyko į A. ir per 999 dienas perkeliavo skersai žemyną Kongo linkme. G. Schweinfurth 1868 keliavo aukštyn Baltuoju Nilu, aptiko Welle upę ir 1872 sugrįžo į Egiptą. Belgijos karalius Leopoldas II 1876 suorganizavo Tarptau