tinę Afrikos Sąjungą, kuri išsiuntė kelias eksp. Iš jų Stanley vadovaujama ekspedicija 1879—1884 tyrinėjo Kongo baseiną. Viena sėkmingiausiųjų Stanley ekspedicijų buvo 1887—1889, kai jis išvyko ieškoti Gordono karininko Schnitzerio, pasivadinusio Emin Paša ir, Chartumui kritus, pasitraukusio į žemyno gilumą. Šios kelionės metu tyrinėjo Kongo baseiną ir išaiškino buvimą pigmėjų-juodųjų neužaugų. 1899 Grogan ir Sharp pirmą kartą perkeliavo žemyną iš pietų į šiaurę. Prancūzas Foureau 1900 perkeliavo Saharą iš Alžiro ligi Čado ež. Loeffler ir Lenfant 1902—1904 aptiko ryšį tarp Šari ir Binue upių. Chevalier 1902—1904 tyrinėjo Kongo, Šari ir Nilo takoskiras, o 1904 Laparrine su Theveniaut perėjo skersai vak. Saharą. 1905 Gautier perėjo Saharą iš Tuat ligi Nigerio upės. F. Stuhlmann tyrinėjo sritis į vak. nuo Viktorijos ež., o H. Meyer pirmasis įkopė į Kilimandžaro kalną. 1912—1917 Tilho aprašė rytinę Saharą ir įrodė, kad Nilas nesusisiekia su Čado ežeru. G. Nachtingal 1868—1870 ištyrė r. Saharą ir Sudaną. 1923 H. Bey tyrinėjo Libijos dykumą. 1930 K. Pakštas tyrinėjo Angolą. J. Osa 1936—1951 kelių ekspedicijų metu tyrinėjo gamtą bei žmonių gyvenimą įvairiose A. vietose ir stebėjimus filmavo.
- Hailey An African survey 1938;
- H. Bernatzik A. 1947;
- A. Zischka A. 1952;
- K. Pakštas Aplink A. 1936.
Afrikanderiai P. Afrikoje gimusieji europiečiai, ypačiai olandų kilmės būrai.
Afrikansų kalba P. Afrikos Unijoj susidariusi iš ateivių olandų tarmių.
Afrikata[1] jungtinis priebalsis, pvz. č = tš, c=ts.
Afroditė graikų vaisingumo, grožio ir meilės deivė (pagal etimologiją: “iš putos gimusi”), romėnų sulyginta su Venera; A. yra graikiškai perdirbta vakarinių semitų Astartė. Patekusi į Graikiją, čia ji buvo padaryta Dzeuso ir Dionės dukterimi, Hefesto žmona, Areso meiluže. Ilgainiui buvo paversta panteistiška kūrybine gamtos jėga, viešpataujančia dangui, žemei ir jūroms. Didžiausios kulto vietos: Kipras, Kitera, Korintas ir Erikso kalnas Sicilijoj.
Afroditė Pandemos aistringos žemiškos meilės deivė.
Afroditė Urania dangiškosios, grynos meilės deivė.
Aftalion Albertas (g. 1874) prancūzų ekonomistas. Paryžiaus univ. prof. Pinigų ir ūkinių kojunktūrų tyrinėtojas. Išsp.: Les crises periodiques de surproduction 1913, Monnaie, prix et change 1927, L’equilibre dans les relations economiques internationales 1937 ir kt.
Afzelius Arvidas Augustas (1785—1871) švedų dvasininkas Enkopinge. Surinko ir išleido švedų melodijas ir Afsked of svenska folksharpan 1848.
Ag cheminis sidabro ženklas.
Aga Chanas mahometonų Izmaili sektos vado paveldimasis titulas. Šios sektos sekėjų yra a. 1.000.000 Indijoje ir r. Afrikoje. Dabartinis A. Ch. yra Indijos politikas Aga Šachas Mahometas (g. 1875), atstovavęs Indijos reikalams Tautų Sąjungoj. Išsp.: India in Trasition 1918.
Agada talmudo literatūros šaka, kur nušviečiami religiški, etiški biblijos pradmens. Ji kilo gilioje senovėje, prieš žydų pranašams pasirodant, bet išplito ir sustiprėjo Palestinos suirutės išvakarėse, ypačiai Babilono talmudo kūrimosi laikais (I—VII a.). Agadistų tikslas buvo palaikyti krintantį tautinį tikybinį ūpą. Naujaisiais laikais A. buvo sistematizuota Bialiko rinkiniuose ir moksliškai ištirta ypačiai Bachero.
Agadir (berberų „piliavietė”) Maroko uostamiestis a. 12.000 gyv. (1950).
Agalmatolitas (gr.) tankus lengvai plaunamas mineralas, talko variantas (statulų akmuo).
Agamemnonas Atrėjaus sūnus (Atrydas), Mikėnų karalius, vyriausias graikų vadas žygyje prieš Troją. Sugrįžusį į tėvynę nužudė jo žmona Klitaimnestera ir jos meilužis Aigistas.
Agana Guamo salos (Didžiajame vand.) mst., nuo 1950 VII 21 Guamo teritorijos (JAV) sostinė, 70 000 gyv. (1952; 1942 — 12 000). 1941—44 buvo užimtas japonų.
Agapanthus umbellatus L. Herit iš p. Afrikos (Liliaceae šeimos), dekoratyvinis augalas, tinkamas kambario kultūrai.
Agapė (gr. meilės puota) bendras pirmųjų krikščionių valgis paskutinei Kristaus vakarienei atsiminti, krikščioniškai meilei ir vargšams pagalbai pareikšti; pradžioj buvo susijęs su Eucharistija ir atliekamas rytais, nuo II a. nuo Eucharistijos atskirtas ir praktikuotas vakarais, nuo IV a. uždraustas dėl įvairių iškrypimų.
Agar agar gaunamas iš rausvųjų ir rudųjų jūros algių; jį sudaro šaltam vandeny netirpūs polisacharidai. Tirpsta karštame vandenyje, ataušęs sukreša kaip želatina. Bakteriologijoje vartojamas bakterijų kultūroms auginti, kartais ir skaidrinimui, apretūrai bei maisto produktų pramonėje.
Agaras (Trapa natans) Onagraceae šeimos vandens augalas, kuris buvo išsiplatinęs beveik visoje Europoje. Jo atmainų auga vidurinėje ir p. Azijoje, Japonijoje, Afrikoje; jis yra persodintas į Australiją ir š. Ameriką. Jo riešutas su ataugomis gerai laikosi ežerų dugne ir dažnai randamas tokiose vietose, kur dabar gyvų A. augalų visai nėra, pvz. Suomijoje, Švedi
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Afrikatas turi būti Afrikata