didžiojo ledynų laikotarpio ir žymiai išsiplatino trečiajame ledynų ir jų tirpimo laikotarpyje. Antrojoje tarpledyninėje gadynėje Europoje atsirado antra rasė Homo iNeandertalensis (homo primogenius arba homo krapinensis). Manoma, kad tos dvi žmonių rasės stojo i atkaklią kovą. Tai išvedama iš Krapinos iškasenų. Toje kovoje mažiau vikrūs, nors fiziškai stipresni neandertaliečiai, buvę nugalėti gudresnių, daugiau protinių gabumų turinčių A. R. žmonių. Dėl to, matyti, neandertaliečiai, anksčiau išnykę, neturėjo įtakos dabartinių europiečių raidai. A. R. žmonės buvo ilgu kaklu ir nedidelio ūgio. Kaukolės dėžės kakta mažiau nuolaidi, negu neandertaliečių, antakių lankai silpniau išreikšti, apie nosį jie visiškai pranyksta arba žymiai sumažėja, ypač silpnai išreikšti moterų. Apatiniai žandikauliai šiek tiek išsikišę, veidas ilgas ir nežymiai siauras. Skruostikauliai atsikišę, tvirtai išaugę, stiprių kramtomųjų raumenų pritvirtinti, nosis su žema nugarėle.
Lietuvoje iškasta Kirsnos upėje Kalvarijos vi. Marijampolės aps. vad. Kirsnos kaukolė beveik visais savo požymiais panaši į Brno, Galley-Hill, Combe-Capelle ir kitas šio tipo kaukoles, taigi ir Baltijos jūros rytiniame pakraštyje, dabartinėje Lietuvoje, gyveno A. R. žmonės. Apie A. R. kilimą sukurta daug hipotezių. Klaatsch laiko, kad A. R. žmonės esą kilę iš bendro kamieno, iš kurio kilę ir orangutangai, o šio kamieno tėvynė buvusi Azija. Anot Wilsero, jie yra kilę šiaurėje tarpledininiame periode. Tačiau jie nepateikė jokių įtikinamų įrodymų. Betgi nusistatyta, kad toji forma tobulėjo Europos pietuose ir rytuose, kur vėliau paplito arijai. Tai kraštai tarp Baltijos jūros ir Kaukazo. Iš čia tos rasės palikuonys skleidėsi į visas Europos ir Azijos šalis. Dar ankstyvojo paleolito laikais A. R. žmonės atsirado Prancūzijoje ir Britanijoje.
J. Žilinskas Akmens periodo žmogus Žemaitijoje ir Suvalkijoje 1931; (”) Lietuviu protėviai 1937; (”) ir A. Jurgutis Crania lituanica 1939.
Aurillac p. Prancūzijos mst. Auvergnės aukštumose. 23.000 gyv. (1951). Išaugo iš 894 įsteigto vienuolyno. Varinių daiktų ir baldų pramonė.
Auriol V i n c e n t (g. 1884) prancūzų politikas, advokatas. 1909 — 1914 Le iCfcidi Socialiste redaktorius. Nuo 1914 atstovas socialistas parlamente. 1936 vad. liaudies fronto vyriausybės finansų ministeris. Reformavo Prancūzijos banką. 1937 — 1938 teisingumo ministeris. Vokiečių okupacijos laiku nacių kalinamas, bet 1943 pabėgo pas de Gaulle. Prancūzijos atstovas Jungtinėse Tautose. 1946 parlamento pirmininkas. 1947 išrinktas 7 metams Prancūzijos prezidentu. Išsp. Hier et Demain 1946.
Auripigmentas (lot. aurum - auksas, pig-mentum - dažai) mineralas iš sulforūgščių grupės. Kristalai monoklininės sistemos, auksinės geltonos spalvos. Randamas rūdžių gyslose ir palei ugnikalnius rūdžių kalnuose Harze, š. Amerikoje, Japonijoje ir kt.
Auri sacra fames (lot.) posakis iš Vergilijaus Eneidos III 57 — prakeiktas aukso geidimas.
Aurora (lot. aušra) romėnų poezijoje — aušros deivė. Graikų Eos.
Aurora JAV mst. Illinois vist., 60 km į vak. nuo Chicagos. 51.000 gyv. (1950). čia gyvena keli šimtai lietuvių ir veikia SLA 300 kuopa. A. įkurta .1834. Vagonų, motociklų, audinių pramonė.
Aurora australis ir A. borealis — šiaurės ir pietų pašvaistė.
Aurora musis amica lotyniška patarlė: ryto aušra mūzoms palanki.
Aurunkai (lot. aurunci, graikų ausones) oskų tautelė senovės Italijoje, išstumta samnitų iš Kampanijos į Laciumą ir 314 pr. Kr. romėnų pavergta.
A-usar asiriečių dievaičio Ašur senoji forma.
Auschwitz, lenk. Ošwięcim. Krokuvos vaivadijos mstl. Lenkijoje, a. 7000 gyv. (1948). 1773 —1918 priklausė Austrijai. II Pasaulinio karo metu nacionalsocialistinė Vokietijos vyriausybė, Lenkiją okupavusi, čia įsteigė koncentracijos stovyklą, į kurią tarp kitų uždarė ir paskiau išnaikino žymią Krokuvos lenkų šviesuomenės - mokslo, literatūros, meno atstovų - dalį. čia nemaža žuvo ir Lietuvos piliečių
Ausculum, Asculum senovės Italijos mst. Apulijoje, ties kuriuo 279 pr. Kr. įvyko kautynės tarp Pyrrho ir romėnų.
Auscutus vienas daugelio J. Lasickio De diis Samagitarum pramanytų žemaičių dievaičių — tariamasis sveikatos ir ligų dievaitis. XVI a. J. Maleckis jį vadina Ascau-tus, Narbutas XIX a. Auskutis (Auskuč), pagal Mierzynskį tai iškreiptasis lietuviškų dainų auksutis.
Auseklis Mikas Krogzems (1850—1879) latvių poetas. 1871 —1879 dirbo mokytoju Latvijoje ir Petrapilyje, kur ir mirė. Tautinio latvių atgijimo poetas. Savo poezijoje idealizavo tautos praeitį. 1873 išsp. eilėraščių rinkinį Dzejas no Ausekla. Jo kitas eilėraščių rinkinys, Ozolą vainaki, buvo išspausdintas jam jau mirus. Parašė apysaką
Vincent Auriol