gesnė Maskvoje), stovinčias tarp katalikų-ateitininkų ir socialistų - visuomenininkų (šiaip pasivadinusių nuo Visuomenės žurnalo), nors kartais Aušrinėje bendr. ir paskiri šių grupių atstovai. A. ideologiją grįsdavo Aušrinėje S. šilingas ir P. Klimas. I Pasauliniam karui prasidėjus, A. pradėjo domėtis ir aktualiais politiniais, su Lietuva susijusiais klausimais. 1915 vasarą ir rudenį moksleiviams traukiantis nuo fronto pradžioje į Vilnių, o paskiau į Rusiją, atgijus ten iš Lietuvos evakuotoms mokykloms ir susikūrus (Voroneže) naujoms, atgijo ir A. organizacijos: Voroneže, Petrapilyje, Maskvoje, Bogorodicke (Dotnuvos ūkio mokykla), Taganroge (Mintaujos gimnazija), Bo-rovičiuose (Panevėžio realinė mokykla), Soročineuose (Veiverių mokytojų seminarija), Jaroslavlyje (Marijampolės gimnazija), Tambove (žiburio mergaičių gimnazija), Ekaterinodare ir kt. Gyviausiai A, veikimas pasireiškė Voroneže. Per įvykusius A. pasitarimus Maskvoje ir Voroneže pradėta jau kitaip formuluoti A. ideologiją, pasisakant už socializmą, prie kurio turėtų būti einama per demokratizmą. 1917 IV 5— 6 Voroneže įvyko bendra A. konferencija, kurioje pasireiškė dvi tendencijos: 1) laikytis senosios, prieškarinės A. ideologijos ir 2) socialistinė. (Nusistatyta A. ideologiją remti individualizmu, demokratizmu ir socializmu. Taip pat pasisakyta už visų tautų teisę savarankiškai savo gyvenimą tvarkyti. Konferencija nutarė atgaivinti Aušrinę, kurios redakcijon buvo išrinkti abiejų krypčių atstovai: P. čerkeliūnas, Čiurlionytė, M. Markauskas, B. Sruoga ir J. žiugžda. Aktualiais Lietuvos ir lietuvių gyvenimo reikalais pasisakydama, konferencija kreipėsi į Tautos Tarybą, kviesdama susitarti Lietuvos laisvės reikalu ir partinių reikalų nestatyti aukščiau Lietuvos laisvės reikalų. Tuo būdu A. veikimas išėjo iš mokyklų sienų, ir A. pradėjo plačiai dalyvauti kultūriniame ir politiniame lietuvių tremtinių gyvenime, daugiausia savo veiklą derindami su social, liaudininkų partijos veikimu.
- Liet. S. M. Aušrininkų org. principai ir įstatai 1926.
I Pasauliniam karui pasibaigus ir A. grįžus Lietuvon, jų ideologija ir veikimas vis kairėdavo. 1920 IV 9 A. organizacijų konferencijoje buvo A. ideologijos principu padėtas individualizmas ir socializmas ir tuo suderintos pažiūros į tautybę, tikybą bei dorovę. A. organizacija pasivadino Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacija, su vykdomuoju organu-centro komitetu. Po karo, pradžioje Marijampolėje, o paskiau Kaune A. centro komiteto leidžiama Aušrinė jau virto aiškiai socialistiniu žurnalu. 1920 IV — 1926 VII laikotarpyje buvo sušauktos 8 A. organizacijų konferencijos, 1925 VI 26—28 Kaune ir 1926 VII 2—4 Marijampolėje A. kongresai, keli organizacijos tarybų suvažiavimai ir 1924 VII 4—16 didelė A. ekskursija po žemaičius. Universitete, aukštesnėse ir vidurinėse mokyklose A. turėjo kelioliką skyrių su keliais šimtais narių. Org—jos skyriai kurdavo ir Kultūros būrelius. Dėl A. veiklos iškildavo konfliktų su mokyklų vadovybėmis ir 1924-1925 veikė jau tik keletas skyrių. Savo veiklai išplėsti A. pradėjo organizuoti kaimo ir miestų darbo jaunimą į Draugo, vėliau į Mūsų Draugo socialistinio jaunimo sąjungą. Po 1926 XII 17 perversmo Aušrinė buvo uždaryta, organizacijos veikimas suvaržytas. Vėliau, uždraudus visas mokyklų srovines organizacijas, buvo uždaryta ir L. S. M. A. organizacija. Tik universitete veikė 1926 II 21 įkurta studentų socialistų aušrininkų draugija.
Aušriutė-Hane Elena (1898—1934) Amerikos lietuvių dainininkė. Dainavimo meną studijavo New Yorke ir 1923—1928 Milane.
Aušros Belaukiant 1945 X 4—1946 Vokietijoje, Doerverdene, Montgomery stovykloje spaudos kolektyvo leistas rotatorinis laikraštis. Redagavo Albinas Pocius.
Aušros Kalendoriai buvo 1883—1885 leidžiami antrašte: Lietuviškas Aušros Kalendorius. Leidėjais nurodomi tie patys Aušros Lietuvos Mylėtojai ir 1883—1884 A. K.
Aušrinės choras