Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/487

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


priima laisvės šūkiu. Lietuvių suvažiavimas (1905 Didysis Seimas) Vilniuje socialdemokrato S. Kairio rašyta rezoliucija nutarė „reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje”, remiant jos „santykius su kaimyniškomis Rusijos šalimis federacijos pamatais”. Petrapiliečiai kunigai P. Būčys, A. Jakštas-Dambrauskas, J. Mačiulis-Maironis su B. Jaloveckiu, gen. A. Babianskiu ir kt., tardamiesi „žengti keliu kon-stit. demokratišku su pritaikinimu prie Lietuvos sąlygų”, nutarė reikalauti, be Rusijos steigiamojo seimo, dar plačiausios vietos savivaldos Lietuvoje ir kaip tikslo, siekti Lietuvos ¡autonomijos su seimu Vilniuje vietiniams reikalams tvarkyti ir vietine kariuomene. Dr. J. Basanavičiaus ir kt. pastangos paveikti rusų liberalus (konsti-tucionalistus demokratus P. Miliukovą ir kt.) Lietuvos autonomijos naudai nenusisekė. šiaip Vilniaus seimo reikalavimas Lietuvai autonomijos virto visų lietuvių politinių grupių siekimu keliolika metų (1905-1916), kol per I Pasaulinį karą tą siekimą nustelbė nepriklausomybės reikalavimas, pvz. 1917 Petrapilio seime, 1917 Vilniaus konferencijoje.

Mikas (M. Biržiška) Lietuvos socialdemokratų partija — Kova 1907; A. Lietuvis (A. Moravskis) Lietuvos darbininkų judėjimo istorija 1931.

Autoparkas, JAV tiesiog parkas, aikštė automobiliams statyti.

Autoplastika chirurginė operacija, padengimas kūno audinių defektų lopu, paimtu iš kitų gretimų to paties kūno vietų. Tiktai A. lopas gali gerai naujoje vietoje prigyti. Jeigu lopas paimtas iŠ žmogaus žmogui, tai ši operacija vad. homoplastika. Jei jis imamas iš kitos rūšies individo, pvz. nuo gyvulio žmogui, tai vad. heteroplastika, jei lopui imama negyva medžiaga, vad. aloplastika.

Autopsija (gr.) visų lavono dalių tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Autoramentas senojoje Lietuvos-Lenki-jos valstybėje organizavimas, ginklavimas, mankštinimas ir visa kariuomenės būtis, nustatyta vienu kuriuo pavyzdžiu. Buvo skiriamas svetimšalių A. — vietinė kariuomenė, svetimųjų pavyzdžių sudaryta, ir tautinis A., sudarytas remiantis vietos karine tradicija.

Autoriaus teisė suteikia išskirtinę teisę atgaminti, dauginti, platinti literatūros, dailės, muzikos ir kitų meno rūšių kūrinius visuomenės interesų aprėžtose ribose. A. T. asmens pusė glūdi autoriaus ryšiuose su jo dvasios kūrybos gaminiais. Kadangi meno kūrinys suteikia autoriui ir materialinės naudos, tai A. T. turi ir pagrindinius turto teisės bruožus. Be to, į meno veikalus teisė žiūri kaip į visuomenės dvasinių ir kultūrinių gėrybių atsargą, kurios didumu ir papiginimu visuomenė yra suinteresuota. Visuomenės labui ir yra sudaromi A. T. aprėžimai. A. T. liglaikinis pobūdis yra pagrindžiamas visuomenės interesu. Senovėje A. T. buvo visai nežinoma; taip pat ir vėliau, ligi XV a. pabaigos, Europoje autoriai neturėjo savo kūriniui teisės apsaugos. Teisinę apsaugą dvasinės kūrybos gaminiams pirmoji pradėjo teikti Anglija. Anglų papročių teisė vadovavosi sumetimais, kad be autoriaus sutikimo niekas neturi teisės viešai paskelbti ir išplatinti svetimų atpasakotų minčių ir kad autoriaus reputacija gali reikalauti jų teisės pripažinimo ir apsaugos. Spaudą išradus, pradėta A. T. apsaugoti tam tikromis privilegijomis (Charter), kurios tačiau buvo suteikiamos ne autoriui, bet leidėjui už jo darbą ir išlaidas leidžiant knygas. Pirma tokia privilegija buvo Anglijoje suteikta XVI a. Tokios privilegijos buvo suteikiamos ir kituose kraštuose, be ko kita, ir Lietuvoje, kur pvz. Vilniaus akademinė jėzuitų spaustuvė turėjo tam tikra privilegija apsaugotą išimtinę teisę naujais leidimais kartoti Lietuvos Statutą. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikotarpyje autoriaus ir leidėjo teisių apsauga buvo grindžiama jų ypatingomis nuosavybės teisėmis į meno kūrinius. 1793 VII 19 Prancūzijos įstatymas nustatė bendrus A. T. pradus į savo literatūros, muzikos ir dailės kūrinius ir autoriaus nuosavybės teisės veikimą tol, kol autorius yra gyvas, ir dar 10 metų jam mirus. XIX a. Europoje A. T. įstatymų esmę sudaro tai, kad meno kūrinys, kaip autoriaus dvasios produktas, yra apsaugojamas panašiai, kaip apsaugojama jo garbė ir reputacija. Naujausi Europos A. T. įstatymai stengėsi suderinti materialinius ir idealinius A. T. pradus ir iškelti jo visuomeninę reikšmę. Tokį pobūdį turi ir anglų nuo 1912 VII 1 veikiąs The Copyright Act ir JAV 1909 įstatymas, kuris daug kur pakeitė A. T. apsaugos principus, dar 1709 anglų įstatymu įvestus ir JAV. 'Nepriklausomojoje Lietuvoje savo A. T. įstatymo neturėta, bet ten veikė rusų 1911 III 20 A. T. įstatymas, kuriuo A. T. buvo apsaugojama autoriui per visą jo gyvenimą ir dar 50 metų jam mirus. JAV A. T. literatūriniams veikalams apsaugoti reikia išgauti specialų raštą iš Copyright Office Washingtono Kongreso bibliotekos (Library of Congress), sumokėjus tam tikrą nustatytą rinkliavą (4 dol.) ir pristačius veikalo du egzempliorius. A. T. apsaugo ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, pvz. Berno konvencija, kuri apsaugo vertimų teisę; Lietuva prie jos nebuvo prisidėjusi.

La protection internationale du droit d’auteur 1928; Copinger The law of Copyright 1909.

Autoritarinis - autoritetu paremtas. Autoritarinis režimas yra tokia valstybinė santvarka, kuri remiasi ne pareikšta tautos valia laisvai renkamu seimu, bet vieno

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5622-0=5622 wiki spaudos ženklai).