Puslapis:LE01.djvu/504

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

tybės Centrinio Knygyno direktorius Kaune. 1910—1911 Tyrlaukių Aido ir Tyrlaukių Avilio slap. Aušrinės bendradarbis. Atskirai išsp. Naujosios pedagoginės idėjos 1923, Lietuvos mokykla ,1924 (referatas, skaitytas lietuvių-latvių draugijos kongrese), First English steps for lithuanian schools 1936. 1940 išv. Turgenevo Pavasario sriautas (Vešnie vody).

5) Petras (1875 IV 17 Pasvalyje — 1939 X 17 Kaune) Jono (2) sunus. 1894 baigė Mintaujos gimn., kur besimokydamas buvo 1890 įsteigtos slaptos lietuvių gimnazistų Kūdikio draugijos vienas iš steigėjų ir jos pirmininku. 1895—1897 studijavo Petrapilio univ. gamtos mat. fak., 1897— 1900 Dorpato (Tartu) univ. medicinos fak., kurį baigė 1900, o 1914 už disertaciją Bo-lezni glaz i slepota sredi krestjan Gruzdevs-koj i Ligumskoj vol. gavo med. dr. laipsnį. 1898—1900 buvo Dorpato lietuvių studentų dr-—jos pirmininkas. Gydytojo praktika vertėsi 1900—1902 Ariogaloje, 1902—1910 Žagarėje, 1910—1914 Šiauliuose. 1903—19.15 buvo Lietuvos aklųjų globos komiteto okulistu. Kaip mobilizuotas gydytojas dalyvavo rusų-japonų (buvo japonų paimtas į nelaisvę) ir I Pasauliniame kare, iš kur 1916 perkeltas į Maskvą akių-ausų ligoninei vadovauti (ligi 1918). Nuo 1895 ligi 1914 dalyvavo pradžioje draudžiamojoje, paskiau legalioje spaudoje, daugiau kaip 50 slapyvardžių rašydamas Varpe (1895, 1898, 1900—1905), Ūkininke (1897, 1898, 1900-1905), Naujienose (1902, 1903), Darbininkų Balse 1902, Vilniaus žiniose 1905 —1909, Lietuvos Ūkininke 1905 — 1909, Naujoje Gadynėje 1906, Skarde 1907, žarijoje 1908, Mokykloje 1909 ir kt. 1897 parašė Lietuvišką gra-matikėlę, kurią, J. Jablonskiui peržiūrėjus, mėgino slapta išleisti Tartu, bet šitaip nepavykus, įdavė petrapiliečiams studentams, kur ją 1898 mimiografu atmušė V. Siruta-vičius su A. Smetona. 1901 ja pasirėmęs, J. Jablonskis parašė savo Lietuviškos kalbos gramatiką, kur pasirašė Petru (Avižo-niu) Kriaušaičiu (Jablonskiu), o už ją laimėtą Sus. Liet. Amerikoje premiją pasidalino pusiau su A.

1898 išl. populiarius Apsakinėjimus apie žemę, vandenį ir orą (buvo keli leidimai), 1904 Atgalainio slap. Kūdikių žlndymo ir penėjimo vertimą. Bendradarbiavo ir J. Jablonskiui ruošiant spaudai 1904 Juškos žodyno I tomą. 1910 išl. žemė ir žmogus, 1906 Socialistai ir masonai, 1908 Darbininkai ir visuomenė, 1907 Girtuoklybė mūsų rykštė, 1909 ir vėliau dr. K. Griniaus redaguojamojoje Sveikatoje atskiromis knygutėmis išsp. Džiova, Medicinos ir higienos knygos, Trachoma ir kt.

1920—1922 organizavo Kauno Aukštųjų Kursų med. skyrių, jame dėstė ir kurį laiką vadovavo. 1922 II 16 ligi mirties Lietuvos (vėliau V. D.) univ. oftalmologijos kat. ord. prof. ir akių klinikos steigėjas ir vedėjas. 1922 II — 1923 XI 21 Med. fak. dekanas, 1924 IX 1 — 1925 IX 1 prorektorius, 1925 IX 1 — 1926 IX 1 rektorius. 1939 Latvijos univ. med. fak. dr. hon. c. Vienas Kauno Medicinos Draugijos organizatorių, 1933 Lietuvių Akių Gydytojų draugijos organizatorius ir jos pirmininkas, taip pat vienas steigėjų ir Pabaltijo Oftalmologijos Tarybos. Nuo 1925 vokiečių, nuo 1930 prancūzų oftalmologijos draugijų narys. Su moksliniais pranešimais dalyvavo vokiečių (1924 Heidelberge), prancūzų, Pabaltijo oftalmologų suvažiavimuose, tarptautiniuose oftalmologijos kongresuose 1933 Madride, 1929 Amsterdame, 1929 Hagoje steigiamajame Tarptautinės Asociacijos Kovai su aklumu suvažiavime, atstovavo Lietuvai Genevos Tarptautinėje organizacijoje kovai su Trachoma ir 1938 išrinktas jos valdybos nariu. 1925 IV 1 atstovavo Lietuvos universitetui Jeruzalės Hebrajų univ. atidaryme. Dirbdamas praktikos, o paskiau ir teoretišką gydytojo darbą, labai plačiai dalyvavo specialioje lietuvių ir užsienio medicininėje spaudoje. Nuo 1923 buvo Medicinos redakcinės kolegijos narys, nuo 1925 Ar-chiv Oftalmologii leidėjų komisijos narys, nuo 1938 tarptautinio žurnalo Ophtalmolo-gica redakcijos narys, 1935—1939 redagavo Medicinos Fakulteto Darbus. Be daugelio straipsnių, išspausdintų Medicinoje ir Med. Fak. Darbuose, bendradarbiavo Zeitschrift fūr Augenheilkunde (nuo 1925), Archiv Oftalmologii, Kliničeskaja Medicina, Latv. Arstu žurnals (1928), Russkij Oftalmologi-českij žurnal, Kultūroje, Kosme ir kt. Be daugelio atmuštų iš specialiųjų žurnalų, atskirai išsp. Aklumas ir trachoma Lietuvoje 1913 (pranešimas, skaitytas Liet. Mokslo Draugijos suvažiavime), Akinių istorija

1926 (išleista užsienyje ir rusų vertimu). 1940, jam jau mirus, buvo pabaigtas spausdinti kapitalinis jo veikalas Akių Ligų Vadovas 844 p. Plačiai bendradarbiavo ir Lietuviškojoje Enciklopedijoje.

6) Jonas (g. 1902 V 4 Ariogaloje) Petro (4) ir Sofijos Avižonių sūnus. 1921 baigė Šiaulių gimn. Gimnazijoje priklausė moksleivių aušrininkų organizacijai. 1919 partizanavo prieš bermontininkus Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse. 1920 kaip šaulys dalyvavo Širvintų—Giedraičių kautynėse su lenkais. 192.1—1926 studijavo ir baigė Berlyno Aukštąją Technikos Mokyklą diplo-

P. Avižonis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5286-0=5286 wiki spaudos ženklai).