gentis. Kultūroje daugiausia yra iš Amerikos kilusi A. caroliniana Willd. Tai maži augalėliai, panašūs į Selaginellą, ir tinką akvariumams. Iš viso yra penkios rūšys.
Azorai, portugališkai Ilhas dos Aęores — vanagų salos. Portugalams priklausančios salos Atlanto vandenyne į vakarus nuo Portugalijos. Pirmieji jas aptiko finikiečiai, paskiau jas lankė kartageniečiai, nor-manai, arabai. Bet ilgainiui jos buvo pamirštos ir iš naujo 1427 portugalų atrastos. Gyventojų jie čia nerado: patys kolonizavo. 1439 jie čia atgabeno flamų, ir tuomet salos buvo vadinamos flamų salomis — ilhas flamengas. 1580—1640 priklausė ispanams. Jiems valdant, čia atsikėlė daug maurų iš Ispanijos, ir jie daug padėjo saloms ekonomiškai kelti. 1640 vėl paėmė portugalai. A. sudaro 9 didesnės salos ir keliolika mažų kyšulių — iš viso 2388 km2, 300.000 gyv. (1950). Paviršius kalnuotas, išraižytas gilių griovių, ir jis ugnikalnių kilmės. Išskyrus St. Maria salą, kur surasta jaunesnės trečiaeilės gadynės nuosėdų, visur kitur pasisklaidę ugnikalnių padariniai — lava, tufai, trachitai, bazaltai ir pelenai. Užgesusių ugnikalnių krateriai virto ežerais. Kiti ugnikalniai kartkartėmis ir veikia, keldami žemės drebėjimus. Klimatas šiltas — vid. metų temperatūra 17» C. Vasaros visada sausos. Kalnuose pasninga sniego. Augmenija Viduržemio jūros. Auginami bananai, apelsinai, cukriniai runkeliai. Gyventojai daugiausia portugalai. Seniau yra įsikūrę maurai, žydai, juodukai. Svarbiausias gyventojų verslas —• žemės ūkis ir banginių medžioklė. A. svarbūs transatlantiniame susisiekime, nes pro A. eina svarbiausios laivų ir povandeninio kabelio linijos. 1951 sutartimi tarp JAV ir Portugalijos A. įtraukti į Atlanto gynybos sistemą.
Azorella Umbelliferae šeimos augalų gentis, apie 100 rūšių, šakoti sumedėję ilgamečiai nedideli augalai—puskrūmiai, ligi 30 cm aukščio, storais, lygiakraščiais arba tri-skiaučiais lapais. Sudaro didžiulius kupstus a. 1 m skersmens ir iš tolo yra panašūs į dideles kepures. Auga P. Amerikoje ir Australijoje. P. Amerikoje auga, pradedant Patagonija, ligi Quito Andų Ekvadore, kur auga kalnuose ligi 4500 m aukščiau jūros paviršiaus. Chilėje yra 33 rūšys. Prie lapų pagrindo išeina nedidelis gumos kiekis. Sumedėjusius augalus vartoja kurui. Kultūroje randama tik A. trifurcata Hook., kilusi iš Falklando salyno. A. Gillesi auga Peru Anduose, duoda medžiagą, panašią į gumi apopanax - Bolax dervą, kuri Pietų Amerikoje vartojama vaistams.
Azotas (gr. be gyvybės), arba nitrogenas. Paprastomis sąlygomis dujos, sudarančios 4/5 oro. Cheminis ženklas N, periodinėje elementų sistemoje eilės numeris 7, atominis svoris 14,01. Fiziniu požiūriu bekvapės, bespalvės dujos. A. yra neveiklus elementas, kuris žemoje temperatūroje chemiškai beveik su niekuo nesijungia, nepalaiko degimo ir kvėpavimo. Tačiau aukštesniose temperatūrose, ar veikiant elektros žiežirboms, ar kitais būdais aktyvinant, A. jungiasi su kai kuriais metalais, duodamas nitridus, taip pat ir su deguonimi ir su vandeniliu.
Aukštesnėje temperatūroje ir didesniame spaudime, padedant katalizatoriams, A. su vandeniliu duoda amoniaką. Volto lanko temperatūroje (a. 30000 C) A. jungiasi su oro deguonimi ir duoda azoto monoksidą, azoto deginį NO, iš kurio galima gaminti azoto rūgštį.
Trivalenčio A. deginys N2O3 yra nitriti-nės rūgšties anhidridas, formulės HNO2. ši rūgštis yra nepastovi, bet jos druskos-ni-tritai yra pastovūs ir plačiai technikoje vartojami. Penkiavalentis A. deginys N2O5 yra azoto rūgšties anhidridas, su vandeniu duodąs A. rūgštį, kurios druskos vad. nitratais.
Azorų salų vaizdas
Vulkaninė Azorų sala Pico