A. yra ne tik ore, atmosferoje, bet ir nitratų pavidalu salietrose. Nitratai yra svarbios azotinės trąšos. A. įeina ir į baltymų sudėtį, kurie turi a. 16% cheminiai sujungto A. Yra bakterijų, kurios gali asimiliuoti A. tiesiog iš oro.
Azoto rūgštis (acidum nitricum) bespalvis judrus skystimas, verdąs 86° C ir stingstšs -470C. Drėgname ore jis rūksta. Lyg. svoris 1,53. Bevandenė A. R. gana nepatvari, myšta su vandeniu bet kuriais santykiais. Atmosferos slėgime virinamą atmieštą A. R. galima sukoncentruoti ne daugiau kaip ligi 68%. 50-52% A. R. seniau
vartota sidabrui nuo aukso atskirti. A. R. vartojama organiniams nitro junginiams gaminti, vad. nitrinimo procesui, sprogstamosioms medžiagoms, o sieros rūgšties gaminimo procese eina oksidinimo priemone. A. R. junginiai su metalais sudaro A. R. ir atitinkamų metalų druskas, vad. nitratus, kurių daugumas vandenyje tirpsta. Kai kurios tų druskų, pvz. kalio nitratas arba kalio salietra, įeina į dirvožemio sudėtį, Ir daro svarbų augalams maistą. Todėl kalio ir natrio nitratai yra svarbios dirbtinės trąšos. A. R. esterų pasidaro, distiliuojant atitinkamus alkoholius su A. R. arba su A. R. ir sieros rūgščių mišiniu. Daugiahidroksili-nių alkoholių ir A. R. esterai yra stipriai sprogstamosios medžiagos, pvz. nitrocelulo-zė, nitroglicerinas. Seniau A. R. buvo gaunama iš čili salietros (natrio nitrato), pastarąjį veikiant sieros rūgštimi, čia pasidaro grįžtamasis procesas, bet galima A. R. procesu nudistiliuoti, nes ji verda 860 c temperatūroje, tuo tarpu kai sieros rūgšties virimo temperatūra yra 3300 c. A. R. galima gaminti ir iš oro, su magneto pagalba pučiant pro ligi 1 m išplėstą Volto lanką ir aušinant pasigaminusį azoto degini NO, iš jo gaunant A. R., arba oksidinant amoniaką ligi 'NO.
Azoto trąšos. Natūraliai gamtoje randamos arba fabrikiniu būdu gaminamos medžiagos, savo sudėtyje turinčios azoto ir galinčios jį atiduoti dirvai, iš kur augalai savo šaknimis tiesiogiai ar po eilės cheminių reakcijų paima azotą kaip maisto medžiagą. A. T. azotas gali būti nitratų, amonio ar amidų pavidalo. Eilė organinių trąšų taip pat turi nemažus azoto kiekius. Š. Amerikoje plačiai, Europoje nežymiai yra paplitusios maišytos mineralinės trąšos, kurių sudėtin įeina ir įvairios proporcijos azotas.
A. T. gamyba. Dirvoms tręšti dažniausiai vartojamas natrio nitratas Na NO3, čili salietra, dirbtinė vad. kalkių salietra, Ca (iN0.3)2, arba Norvegijos salietra, ir amonio nitratas NH4NO3. Tam reikalui dirbtiniu būdu pagaminama azoto rūgštis, kuri su kalkėmis ar amoniaku duoda anas salietras. Azoto rūgštį galima pagaminti iš oro ir iš amoniako. Ore yra azoto ir deguonies, kurie labai aukštoje Volto lanko temperatūroje jungiasi ligi azoto deginio NO, o pastarasis atvėsęs reaguoja su oro deguonimi, duodamas dvideginį NO2. Iš pastarojo ir vandens galima gauti azoto rūgštį. Jei katalizatoriai tinkami, amoniaką galima sudeginti ligi viendeginio azoto NO, o iš jo galima gauti azoto rūgštį arba tiesiai nitratus. Amoniaką galima gauti ir su vandeniu kaitinant aliuminio nitridą A1N ir kalcio cianamidą CaCN2. Pastarasis kartais vartojamas ir A. T. Be nitratų, A. T. vartojamos ir kai kurios amonijo druskos, ypač amoni-jo sulfatas, gaunamas iš amoniako ir sieros rūgšties, arba iš amonijo karbonato ir gipso. Baltyminės (pvz. skerdyklų) atmatos ir daug azoto turįs kompostas taip pat gali būti vartojami A. T.
Azotos (Ašdot) vienas iš septynių filisti-niečių miestų, kur dabar arabų kaimas Es-dud. A. buvo raktas iš Arabijos į Egiptą, kurį apsupdavo asiriečių Sargonas ir egiptiečių Psametichas I.
Azov, turkų Azak, Ukrainos mst. kairiajame Dono žemupio krante, 12 km nuo Azovo jūros. 19.000 gyv. (1950). Įk. III a. pr. Kr. graikų kolonija, vad. Tanais. 1395 sunaikino Tamerlanas, 1471 užėmė turkai, 1637 Dono kazokai, 1643 vėl turkai, 1696 nukariavo rusai. 1711—1736 vėl turkų. Išaugus kaimyniniam Rostovui, neteko savo senos prekybinės reikšmės.
Azovo jūra negili (ligi 10 m vidutiniškai) Juodosios jūros įlanka, su kuria jungiasi Kerčės sąsmauka. Vakarinėje dalyje apsčiai mažų salelių, sūrių lagūnų ir seklumų, ši dalis A. J. vad. Sivašu, kuri, sausiems vakarų vėjams pučiant, išdžiūsta. Vandens sūrumas 11%, o Kerčės povandeninės srovės sūrumas a. 18%. Į A. J. įteka Donas, ties kuriuo netoli žiočių yra Rostovo mst.