Aztekai C. Amerikos indėnų rasės, Nahua grupės Meksikos tauta su a. 2.200.000 gyv. 1064 iš š. Amerikos atvyko i dabartinės Meksikos vietą ir, nukariavę nuo 429 pr. Kr. ligi 1064 Kr. g. tvėrusią Toltekų valstybę, įkūrė čia A. valstybę, apėmusią visą šiaurinę C. Amerikos dalį nuo Didžiojo vandenyno ligi Atlanto. Spėjama, kad jų vardas kilęs iš mitologinės tenykščių meksikiečių pirmosios tėvynės Atzlan — Gervių vieta. Dabartinis Meksikos vardas kilęs iš jų dievo Metzli. A. įkūrė dabartinį Meksikos mst., kurį jie vadino Tenochtitlano vardu, žymiausi jų valdovai buvo: Axayacatl, Tizoc, Ahuizotla, Montezuma II. A. sukurtoji valstybė tuo laiku buvo didžiausia politinė galybė visoje Amerikoje.
1473 Tenochtitlano miesto valdovas Axayacatl nugalėjo varžovą miestą Tlatelloco ir išplėtė savo valdas. Ilgainiui A. imperijos plotas siekė 84.000 km2 ir 5—6 mil. gyv. Užimtųjų šalių jie neįjungdavo kaip atskirų provincijų ir pavesdavo valdyti atskiriems valdininkams, kurie žiauriai elgdavosi su nukariautaisiais, imdavo didelius mokesčius ir visaip juos smaugdavo. Paskuti- nysis A. karalius Montezuma II buvo ypač griežtas ir žiaurus despotas. Prislėgtieji gyventojai mėgindavo sukilti. Toks jo režimas taisė palankias sąlygas įsigalėti svetimiesiems atėjūnams iš Europos - ispanams, kuriems vadovavo Cortez. šis 1519 XI 8 įsiveržė Meksikon ties dabartiniu Veracruzo miestu ir žygiavo šalies sostinės paimti. Kad niekas gyvas negalėtų iš kautynių pabėgti, jis įsakė sudeginti savo laivus ir su 400 žmonių puolė Meksiką. Montezuma II pasidavė ispanams. Ispanų pavergtieji A. sukilo, buvusį savo karalių mirtinai sužeidė, o Meksikos sostan pasodino karalienę Gvatimoziną. Gavęs pagalbos, Cortez vėl apsupo sostinę, kuri per 75 dienas trukusį apgulimą nustojo daugybės žmonių ir buvo priversta pasiduoti. 1522 Ispanijos karalius Karolis V paskyrė Cortezą A. valstybės gubernatorium, o nukariautą šalį pavadino 'Naująja Ispanija.
Aztekų šventovės griuvėsiai
Saulės kalendorius akmenyje (13 pėdų skersmens)
Aukojimas karo dievui
Quetzalcoalt mokslo dievas