Naujaisiais (1940) indėnų kalendorių tyrinėjimų duomenimis nustatyta, kad A. svarbesnieji miestai buvo įkurti XIV a. pusėje. Tenoehtitlan buvo politinis centras, Tlatelloco prekybos centras. Miestuose daugiausia gyveno didikai, dvasininkai, pirkliai, amatininkai, žemės nuosavybė priklausė giminei-klanui, o didikų dvarus apdirbdavo vergai bei plebėjai (mayeques), kurie galėjo būti kilnojami iš vieno dvaro į kitą. Nukariavimo metu A. buvo bepareiną iš akmens amžiaus į metalo amžių. Jie vartojo bronzą, varį ir auksą, bet daugiausia tik papuošalams, šiaip jie buvo sukūrę gan aukštą kultūrą, kuri rėmėsi dar aukštesne prieš jų atėjimą gyvenusių tenykščių meksikiečių kultūra. Išliko griuvėsiai didingų šventovių ir rūmų, primenančių Egipto ir Babilonijos paminklus. Jie turėjo savo raštą, žemėlapius ir kalendorių. Buvo suorganizavę valstybinį paštą, palengvinantį šalies prekybą. Augino pomidorus, kukurūzus, pipirus, kakao, vanilę, medvilnę ir kt. naudingus augalus. Puikiai išmanė karo meną. Buvo drausmingi, griežti ir net žiaurūs. A. pasižymėjo dideliu religingumu. Aukščiausias dievas buvo Huitzilopochtli. Jam aukodavo ir žmones. Dvi didžiausios Tenochtitlano ir Tlatelloco miestų piramidės turėjo po du altorius: vieną Huitzilopochtli ir kitą lietaus dievui Tlaloc. Ispanai pasakojo, kad didžiausios Meksikos maldyklos sienos ir grindys buvo raudonos nuo žmonių kraujo. Daugiausia aukodavo karo belaisvius. Iš nužudytųjų aukų kaukolių sukraudavo piramides.
- J. E . Thomson Mexico before Cortez 1933; G. C. Vciillant Aztecs of Mexico 1941.
Azua San Domingo respublikos Haiti saloje mst., 20.000 gyv. Naftos ir kavos gamyba ir prekyba.
Azuaga Estramadūros provincijos Ispanijoje mst. Sierra Morena šiaurės atšlaitėje. Apie 17.000 gyv.
Azuero C. Amerikos pusiasalis vak. Panamoje. Klimatas karštas ir drėgnas. Nuolatos siaučia geltonasis drugys, žemės paviršius uolėtas ir kalnuotas.
Azul Argentinos mst. Buenos Aires prov., 30.000 gyv. Apylinkėje darlingos kviečių dirvos ir ganyklos.
Ažulėjos melsvai, gelsvai ir žalsvai dažyti kokliai sienoms ir luboms, Rytuose žinomi iš Asirijos laikų, XIV a. maurų įvežti Ispanijon ir čia plačiai vartoti XV—XVI a., pvz. Alhambroje, Grenados rūmuose. Italijoje ilgainiui A. virto majolikų gaminimu.
Azulevičius, Asulevičius, Lietuvos totorius, 1630 lenkų kalba išsp. Apologia tatarów, kurioje atremia Čiževskio Alfurkano 1616 priekaištus, kad totoriai Lietuvoje besiverčią burtininkavimu ir organizuoją įvairius nusikalstamus darbus.
Azuni Domenico Alberto (1749 — 1827) Sardinijos italų istorikas ir jūros teisės žinovas. Išsp. Dizionario universale regionato délia giurisprudenza mercantile 1786 — 1788, Sur l’origine de la boussole 1805-1809, Sistema universale dei principi dei diritto marittimo dell’Europa 1795, Histoire géographique, politique et naturelle de la Sardigne 1802.
Azūras dangaus melsvė.
Azūrinas fungicidas, sudarytas iš sierarūgšties vario ir amoniako. Dažniausiai vartojamas 0,5% stiprumo. Juo purškinami vaismedžiai, kovojant su rauplėmis (fusiciadium), vaisių puvimu (monilia), slyvų bei rožių rūdimis ir kt.
Azūritas vario lazūras, mineralas Cu3(CO3)2(OH)2. Permatomas, mėlynas. Kietumas 3,5—4 . Tankumas 3,8. Randamas vario kasyklose.
Ažagėlė Panevėžio aps. Smilgių ir Pušaloto vl. upelis, Amatos (Lėvens, Mūšos, Lielupės) dešinysis intakas. 11,1 km ilgio.
Ažagis Panevėžio aps. Šeduvos vl. upelis, šakos (Daugyvenės, Mūšos, Lielupės) dešinysis intakas, 3,3 km ilgio. Visas upelis kanalizuotas. Intakai Bugenis ir Juodupis irgi kanalizuoti.
Ažarėlis, Ažarėtis, Strukbalys ž. Ežerietis.
Ažyma (gr. neraugintas) Senajame Testamente neraugintos duonos šventė, t.y. Velykos. Kai nuo XI a. graikai konsekracijai pradėjo imti raugintą duoną, tai jie A. vadino katalikų komuniją, o katalikus azymitais. 1053 Caelulariaus iškeltas dėl A. ginčas buvo baigtas 1438—1445 Ferraros-Florencijos-Romos susirinkime.
Ažytė Raseinių ir Kėdainių aps. upelis, Šušvės (Nevėžio) dešinysis intakas, 13,2 km ilgio. Prasideda Raseinių aps. Betygalos vl. Ilgašilio pelkėse. Baseino plotas 85 km2.
Ažytėlė arba Ažylaitė Kėdainių aps. Grinkiškio vl. upelis, Ažytės (Šušvės, Nevėžio) kairysis intakas, 11 km ilgio. 1932 visas kanalizuotas. Baseino plotas 18 km2.
Ažytėnai Kėdainių aps. Krakių vl. vs., 1863 sukilimo metu Muravjovo įsakymu sudegintas. Čia 1852 XII 5/17 gimė ir 1943 mirė Balanos gadynės autorius Mikalojus Katkus.