Puslapis:LE01.djvu/524

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas

et M., M. quercina Schwein Burr). Micelis žiemoja ąžuolo pumpuruose. Pavasarį ple­čiasi jaunuose augliuose ir lapuose. Jie yra baltai aptraukiami, miltuoti. Ligos apimti auglių galai sunyksta, o lapų pakraščiai riečiasi aukštyn, ilgainiui paruduoja ir nudžiūsta visas lapas. Jauni ąžuoliukai - dai­gai - žūsta. Lietuvos miškuose ir medely­nuose A. M. nereta. Sėkmingesnė kova įmanomo tik medelynuose. Europoje ši liga pirmą kartą pasirodė 1907, o jau po metų išplito visoje Europoje. Ji yra kilusi iš Amerikos.

Cynthia Westcott Plant Disease Handbook 1950.

Ažuolpamūšio piliakalnis Biržų aps. Krin­čino vl., tarp Mūšos, Tatulos ir Ugės.

Ąžuolų Būdos miškas 941 ha ploto, miš­rus iš pušies ir eglės, vietomis su juodalks­nio ir beržo priemaiša. 5 km nuo Kazlų Rū­dos miestelio.

Ąžuolų oktetas įst. 1950 XI Juliaus Kazė­no Clevelande, Ohio. Koncertavo įvairiose vietose ir įdainavo 12 dainų į plokšteles. A. O. dalyviai pirmieji tenorai — A. Liut­kus, A. Kavaliūnas, antrieji tenorai — E. Jarašūnas, A. Kazakevičius, baritonai — L. Kazėnas, L. Sagys, bosai — V. Raulinaitis ir J. Kazėnas.

Ažuolupis 1) Šiaulių aps. Joniškio vl. upelis, Vilkiaušio (Sidabros, Platonos, Lielupės) kairysis intakas, 6,5 km ilgio. Intakas Produpis. A. vaga kanalizuota.

2) Kretingos aps. Darbėnų vl. upelis, Ak­menos (Kuršių užtakio) dešinysis intakas. 3 km ilgio.

Ažūriniai audiniai (pr. à jour — pralei­džiąs šviesą) persišviečiantieji audiniai, kur piešinys gauna la­biau išretintą tinklelį arba ir visiškai neužaudžiamas. Audinyje paliekamos didesnės ar mažesnės skylutės, tarpučiai.

Nesvyžiaus ažūrinis varpas

Ažūriniai varpai yra tokie, kurie ga­minti ne iš ištisos medžiagos. Jų gimti­nė Kinai. Lietuvoje juos gamino XVI a. pa­baigoje—XVII a. pradžioje Radvilų liejykla Nesvyžiuje. Be varpų iš 1596, ta liejykla 1599-1603 nuliejo ir kelias patrankas. Grei­čiausiai liejykla nustojo veikusi, Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui 1616 mirus.

M. Brensztejn Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach W. Ks. Litewskiego 1924.

Ažušilės kalnai Švenčionių aps. Daugėliškio vl. kalvų grupė. Aukščiausioji vieta 285 m nuo j. l. yra 2,5 km į vakarus nuo Senojo Daugėliškio mstl. greta Ažušilės kaimo. 7 km į pietus yra kita 289 m viršū­nė ties Nevaišonių kaimu.

Ažvintaitis Zarasų aps. Salako vl. ežeras, pro Ažvinčio ir Sungardų ež. sujungtas su Šventyte (Dysnų ež., Dysnos, Dauguvos baseino). A. 1,5 km ilgio, siauras, paviršiaus plotas 0,35 km2. 166 m nuo j. l. Per jun­gianti A. ež. su Ažvinčio ež. pertaką eina vieškelis iš Salako į Švėldriškės bžk.

Ažvintis Zarasų aps. Salako vl. ežeras, sujungtas pro Sungardų ež. su Šventyte (Dysnų ež., Dysnos, Dauguvos baseine). A. ilgis 3,6 km, plotis ligi 1,3 km, paviršiaus plotas 2,64 km2. 166 m nuo j. l.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Aurimas Rapečka – autorius ir redaktorius – 99% (+3176-2=3174 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+47-0=47 wiki spaudos ženklai).