žmogaus anatomijos vadovėlį, pritaikytą tapytojų ir skulptorių reikalams ir Stanislovo Augusto projektuojamos meno mokyklos mokiniams.
2) Jonas (1731—1808) XVIII a. Lenkijos numizmatas, archeologas ir istorikas. Mokytojavo jėzuitų mokyklose Pul-tuske, Nesvyžiuje ir Vilniuje. Tvarkė karaliaus Stanislovo Augusto biblioteką. Kad papildytų spragas, liečiančias Lietuvos ir Lenkijos istoriją, karalius nusiuntė į Italiją peržiūrėti tenykščių archyvų ir parinkti medžiagos krašto istorijai. Po 3 metų (1782—1785) sugrįžo ir atsivežė 110 t. įvairių išrašų. 1789 A. dirbo Stock -holmo 'ir Uppsalos bibliotekose. 1796 popiežius paskyrė jį Zenopolio vyskupu. 1800 buvo susikūrusios Varšuvoje Mokslo Bičiulių Draugijos steigėjas ir pirmasis pirmininkas. Didesnė dalis jo surinktos medžiagos liko rankraščiuose. 14 rankraščių tomų 1810 pateko į Vilniaus univ. Veikalai, atspausdinti pasiremiant A. medžiaga: Panowanie Henryka Walezyuszia i Stefana Batorego 1823, Panowanie Ka-zimierza. Jana Alberta i Aleksandna Ja-giellonczyka 1826-1827, Dwadziescie szesc lat panowania Wladyslawa Jagielly 1845, Relacye nuncyuszow apostolskich i injnych osob o Polsce od roku 1548 do 1690,1864.
Albi p. Prancūzijos miestas, 35.000 gyv. Vidur, amžiais čia buvo albigiečių centras. Dabar jų išlikę a. 5000. Netoli yra Car-maux akmens anglies kasyklos. A. katedra stiatyta 1282—1379 — prancūzų gotikos paminklas.
Albigiečiai vidur, amžių sektų konglomeratas, gavęs tą vardą nuo Albi miesto, kuriame sekta atsirado ir beveik visą laiką turėjo vyriausią savo būstinę. Kitaip buvo jie viad. katarais (grynaisiais). XII a. jie buvo paplitę po visą Europą. A. — katarų mokslo filosofinė dalis yra grindžiama atsakymu į klausimą, iš kur yra bloga pasaulyje. Jų manymu, gerasis Dievas bloga sukurti nei jo į pasaulį leisti negalėjęs. Bloga sukūrusi piktoji dvasia, velnias. Tūlo būdu jų pasaulėžiūra grindžiama iki tol vakariečiams visai svetimu dualizmo principu, šiuo mokslu buvo tvarkomas ir visas tų sektų šalininkų gyvenimas, priešingas krikščioniškai to meto sistemai ir tvarkai, priešingas taip pat įsigalėjusiai tada valstybės, visuomenės ir šeimos santvarkai. Savo susitvarkymu pamėgdžiodami bažnyčios ierarchiją ir praktikuodami griežtą askezę, jie darė didelę įtaką liaudžiai, kurios supasaulėję to meto dvasininkai buvo netekę. Nepavykus visiems mėginimams sutrukdyti tos sektos plitimo, popiežius Inocentas III 1208 paskelbė A. kryžiaus karą. Vyriausiam šio kryžiaus karo vadui Simianui Montfortiečiui religinius karo motyvus pakeitus savo politinės galios išplėtimo tikslais, karas nesibaigė 1213 laimėjimu prie Mureto, bet užtruko ligi 1229. Gaultinai ši sekta buvo išnaikinta inkvizicijos priemonėmis.
A. Luchaire Innocent III La croisade dės Albigois 3 leid. 1911; Steven Runciman The Medieval Ma-nichee 1947.
Albinas (lot.) minenalas,apafilito baltoji atmaina.
Albinas Jurgis (m.1570) Vilniaus katedros kantorius, vėliau sufraganas ir Metonos titulinis vyskupas, buvo įtariamas noru įkurti tautišką bažnyčią. Išsp. Krokuvoje keletą teologinių veikalų, kurie, jam mirus, kartu su jo biblioteka būvio deginami viešai Vilniaus rinkoje, vyskupui Radvilai įsakius, žymiausiąją jo bibliotekos dalį Vilniaus kapitula dovanojo naujai įkurtai Vilniuje jėzuitų akademijai.
J. Kurczewski Kosciol zamkowy 1908.
Albinizmas paveldima gyvų organizmų savybė, dėl kurios neišsivysto pigmentas (spalva). Albinas augalas neturi pigmento — chlorofilo, todėl negali asimiliuoti; rezultatas — daigelis žūsta. A. turįs žmogus ar gyvulys yra baltos odos, baltų plaukų, raudonos akių rainelės (nes, dėl pigmento trūkumo, matyti kraujo indai).
Albionas legendinis, senasis Anglijos pavadinimas, kartais ir dabar jai taikomas.
Albis senovėje Elbės upės pavadinimas.
Albitas mineralas; plagioklazo variacija; dažnai randamas dolomite.
Albitinos dėsnis dvynučių kristalų suaugimo dėsnis, kada plagioklazas suauga išilgine kristalo plokštuma.
Alboinas (m. 572) longobardų karalius, nukariavo didelę dalį Italijos (568).
Albrecht Gerhard (g. 1889) vokiečių ekonomistas. Išsp.: Vom Klassenkampf zum sozialen Frieden 1932, Deutsche Bauer-tum im Zeitalter d. Kapitalismus 1926 ir kt.
Albrechtas 1) Albertas (m. 1229 I 17) 1189 Bremeno kapitulos narys, 1198 Ikskiulio (Latvijoje) vyskupas, 1199 Gotlando saloje skelbė kryžiaus karą lyviams, iš ten tuo pačiu tikslu keliauja į Daniją ir Vokietiją; 1200 lyvių puolamas, Baltijios jūra keliavo prie Dauguvos į Ikskiulį. Vėliau lyvių įkaitus nugabeno į Vokietiją. 1201 prie Dauguvos įkūrė Rygos pilį ir miestą. Norėdiamas atsiremti karo pajėga, pradėjo dalyti kryžiaus karo dalyviams žemes Latvijoje, o 1202—1204 įkūrė temp-lierių—kalavininkų ordiną Latvijai laikyti. Jų padedamas, pavergė lyvius, dalį latvių, kariavo su lietuviais, estais ir rusais. Pagalbai prieš estus pasišaukė danų karalių Valdemarą II, kuris įk. Revalį ir su kuriuo prasidėjo varžytynės dėl estų valdymo; tai privedė prie karo su danais ir jų išvijimo iš Estijos.