Lietuvių enciklopedijos turinys
Absentïzmas Absorbcija cite) piliečių rinkiku (arba balsuotojų) absenteizmas siekė 50% (arba 60, 70 ir t.t . %%, arba buvo labai nežymus, nes su darė iš viso apie 2%). A . gali reikštis ir kolegialiniame įsteigtosios viešosios galios organe, pvz. tautos atstovų A. seimo posė dyje arba seimo sesijoje. Absentïzmas stambiųjų dvarų-latifundi- jų naudojimas rentai. Senovės Romoje ir net naujaisiais amžiais daugelis stambių jų žemininkų gyvendavo miestuose, o jų dvarus valdydavo patikėtiniai arba nuo mininkai; tokį žemių naudojimą vad. A . Absida, apsis (gr.), vėlesniais Romos laikais taip vadintos pusės ratlankio for mos patalpos, kurių lubos buvo apskritai skliaučiamos. Vėliau A. iš oro pusės gavo pusės daugiakampio formos, nors viduje likosi apskrita. Bažnyčiose A. buvo ir da bar esti daroma vieno ar kelių skyrių ašių galuose. Absinthin kartumynas iš pelynų, žadina apetitą. Absinthismus (gr.) apsinuodijimas mė tomis. Absoliucija (lot. atleidimas) teolo gijoje: 1) sakramentinė A.: nuodėmių atleidimas, kurį atgailos sakra mente suteikia teisėtai paskirtas, Dievui atstovaująs kunigas. A . formulė lotynų Bažnyčioj tokia: Ego te absolvo a pecca- tis tuis (aš tau atleidžiu tavo nuodėmes) ; 2) bažnytinė A.: atleidimas nuo bažnytinių bausmių, suteikiamas arba slaptai per išpažintį, arba viešai vyskupo ar kurio kito bažnytinės vyriausybės at- tovo; 3) liturginė apeiga prie katafalko po mišių už i mirusį (kitaip dar vadinama Libera):maldosužmirusį apšlakstant katafalką švęstu vandeniu ir apsmilkant; 4) atleidimas su at gaila mirusio ekskomunikuoto, kad jis galėtų būti palaidotas su bažnyti nėmis apeigomis ir mišiomis už mirusį. Absoliutas M. Kuzaniečio (ž.) įvestas žodis išreikšti Dievui, kaip turinčiam sa vo bttties pagrindą savyje pačiame ir už tat esančiam absoliutine būtimi. Vėliau šis terminas prigijo ne tik krikščioniška jame mąstyme, bet ir apskritai filosofijo je, įgydamas betgi skirtingą prasmę pa gal tai, kaip kuris filosofas supranta galu tinį būties pagrindą. Absoliuti erdvė ž. Reliatyvybės teorija. Absoliuti klausa sugebėjimas teisingai atspėti garsų aukštumą be muzikos ins trumento pagalbos. A . K . turi chorų diri gentai, koncertuodami a capella (ž.), cho rui pradėti reikalingus garsus paduodami be muzikos instrumento pagalbos. Absoliutinė muzika yra tokia, kuri nėra susieta su jokiu turiniu. A . M . būna gry nai instrumentalnie, be žodžių, neturinti nieko bendra su programine, aprašomąja, vaizduojamąja. A . M . vien tik pati savo formomis ir garsų harmonija, ritmų rai da sudaro turinį, pvz.: Beethoveno, Mozar- to, Haydno 'ir kt. styginiai kvartetai, trio, sonatos. Absoliutinė temperatūra yra tempera tūra matuojama nuo absoliutinio nulio. Absoliutiniai skaičiai. Sulyginti įvairių erų datoms Ideler sugalvojo tam tikrą bendrą skaičiavimo būdą, kurio skaičius vadina absoliutiniais skaičiais. Absoliutinis nulis yra temperatūra, ku rioje dujos nebeturi tampros, kai bendras dujų dėsnis tinka visoms temperatūroms. Jis yra lygus —273,180 C arba —459,720 F. Aosoliutiiiis oro drėgnumas, esamų ore vandens garų slėgimas, išreikštas mm g (ž. Oro slėgimas). Absoliutinis spūdis ž. Spūdis. Absoliutizmas arba autokratija, yra neribotos valstybinės valdžios forma, ka da visa valstybinė valdžia priklauso vie nam valdovui. Monarchijose ir diktatūro se visa valstybinė valdžia koncentruoja ma viename asmenyje. Klasiškas absoliu tinės monarchijos atstovas buvo Prancū zijos karalius Liudvikas XIV (1643 - 1715) su savo posakiu — L'Etat c'est moi —• valstybė tai aš. Diktatūrinio A. ryškiausi pavyzdžiai Stalino diktatūra Sov. Rusijo je, Hitlerio Vokietijoje, Franco Ispanijoj. J. W. Allen Thought in the Sixteenth Century 1928; J. N. Figgis The Divine Right of the Kings 2 leid. 1914; G. Ritter Die Daemonie der Macht 1948. Filosofijoje A. (priešingai reliaty vizmui) reiškia doktriną, teigiančią abso liučių tiesų pažinimą ir absol’ičių morali nių normų galiojimą. Kartais A. vartoja mas sinonimu dogmatizmui, ir šiuo atveju jis reiškia beatodairinį griežtumą. Absoliutus (lot. absolūtus - absolvere) nelygstamas, kas nepriklauso jokių sąly gų ir užtat nėra palenkta jokiam keiti- muisi, kas galioja visuotinai ir antlaikiš- kai, kas nieku būdu nėra aprėžta. Absoliutus diferencialinis skaičiavimas arba Ricci calculus — Italų matematikų Ricci ir Levi—Civita, įvestas alogaritmas, kuriuo ieškoma duotų žinomųjų funkcijų absoliučios, vadinasi, nuo koordinātu sis temos pasirinkimo nepareinančios ypaty bės. Jis duoda tensorų skaičiavimo taisyk les daugiau kaip trijų dimensijų erdvėje ir virto bendrosios reliatyvybės teorijos matematiškąja pagalbine priemone. Schonten Der Riccicalcul 1924. Aosoiiutus judesys ž. Reliativybės teori ja. Absoliutus laikas ž. Reliatyvybės teorija. Absorbcija (lot. absorber e — sugerti, suimti, susiurbti) susiurbimas, sugėri mas. 1) Dujų skystyje tirpimas; pastoviai temperatūrai esant dujų A. proporcinga