Lietuvių enciklopedijos turinys
Achmatovà Acta Martyrurri Achmatovà Ona (Gorenko, g.1888) rusų poetė, bolševikų sušaudyto poeto Gumilio- vo žmona. Pradėjo rašyti įtakoje rusų simbolistų, 1912 sukūrusių "poetų cechą," kuriam priklausė vad. akmeistai(ž‚). A. poezijos rinkiniai: Večer 1912, četki 1914, Podorožnik, Anno Domini MCMXXI 1922, poema U samovo moria ir kt. A. poezija meilės temose pagrįsta ne seksualumu, bet dramatiniu jausmu, šią beidėjinę, bol ševikams nepriimtiną A. poeziją per spausdino rusų emigrantai.1946 ir sovietai išleido A. poezijos rinktinę knygą, tačiau greit pateko bolševikų nemalonėn ir tik po 1951 pradėjo vėl spausdinti eilėraščius iš ciklo Garbė Taikai. Achmat Zog’u ž. Zogu. Acłmaton ž. Atonas. Achoiija (gr.) tulžies stoka (ž. Geltligė) Achoiuli-itai (gr.) akmeniniai meteori tai su mažu geležies kiekiu ir be branduo lio. a. Chr. (n.) — ante Christum (natum), prieš Kristaus gimimą. Aohras Sapoia L. augalas iš P. Ameri kos (še’im. Sapotaceae). Vaisių vad. Sapoto obuoliu. Sėklos ir žievė vartojami vais tams. Žievė vartojama dar kiniškosios žie vės (Cortex chinae) surogatu. Achrodekstrinas ž. Dekstrinas. Achroitas mineralas, giminiškas turma- linui, 'dažniausiai bespalvis, randamas El bės saloje. Achi-omatinas (gr.) branduoliniais da žais nesidažanti narvelio branduolio dalis. Achromatizmas lęšių savybė daugiau arba mažiau mažinanti chromatinę abera ciją. Achromatopsija ž. Aklumas spalvoms. Achron Juozas (1886 Lazdijuose—1943) kompozitorius, smuikininks, studijavo Pet rapilio konservatorijoje; Charkivo konser vatorijoje smuiko mokytojas. Koncertavo Rusijoje, Palestinoje ir V. Europoje. Į JAV atvyko 1925 ir apsigyveno New Yorke. Su kūrė 3 smuiko koncertus, 2 sonatas smui kui su fortepionu ir kt. Achšarumov Vladimiras 1859 rusų žur nale Vesna paskelbęs lietuviškų dainų rusišką vertimą. Achtirka š. Ukrainos mst. už. 80 km. į š. vak. nuo Charkivo; 40 000 gyv. Achtuba Volgos žemupio kairioji šaka; 515 km; įteka į Kaspijos jūrą. Acidalbuminas baltymo junginys su rvigštimi. Acklimetrija analizinės chemijos meto das, vartojamas nustatyti rūgščių kiekiui ar koncentracijai naudojant indikatorius ir normalų kalio arba natrio šarmų tirpi nį. Acipenser ruthenus žuvis, ž. Sterledis. Acker Achille (g.1898) belgų politikas, socialistų vadas. Po II pasaulinio karo darbo, socialinės apsaugos min. ir minis- teris pirmininkas. Acme (gr.) viršūnė, aukščiausias išsi vystymo ir pragyvenimo laipsnis, laikme tis, kuriuo kūrėjas, doktrina ar institucija yra pasiekusi didžiausio gyvastingumo. Aookanthera Venena Tag. Don p. Afri kos (šeimos Apocynaceae) augalas labai nuodingų sulčių, kuriomis somali ir zulu- sai užnuodija savo strėles. Aconcagua aukščiausias P. Amerikos kalnas Andų kalnyne prie Čilės ir Argen tinos sienos; 6960 m. A. yra užgesęs ug- niakalnis. Aconitum įvairių rūšių Europos, Kinų ir Mandžiūrijos (A. Napellus L.) augalai, turi nuodingą alkaloidą Aconitin, vartoja mas vaistu nuo širdies ligos. A conto (it.) į sąskaitą, iš sąskaitos (kalbant apie tam tikrą mokėjimą) ; a conto mokėti gali reikšti: esamai skolai atlyginti arba mokėti į būsimojo įsiskoli nimo sąskaita. Dažnai sutrumpinama a.c . Acquisitio (lot.) įgyj’imas, Acq. civi- 1 i s — nuosavybės įgijimas civilinės teisės ‚nustatytais būdais. Romoje buvo trys šio įgijimo būdai: mancipatio, in jure cessio ir occupatio. A. naturalis yra nuosavybės įgijimas visais kitais bū dais. A. hereditatis yra palikimo įgijimas. Acre ž. Akka. Acre Pietų Amerikos upė, deš. Purus (Amazonė) intakas; 480 km ilg. Aukštu pys sudaro sieną tarp Brazilijos, Bolivijos ir Peru valst. A. teritorija (148 000 km2 su 98 000 gyv.) nuo 1903 priklauso Brazi lijai. Acrklidae žiogų būrio šeima ir gentis. Acrldin akmens anglies dervoje randa ma organinė bazė, iš kurios gaminami de- zinfekcinai vaistai, pvz.. Rivanol, Trypa- flavin, Flavicid, Sinflavin. Acrocidoris (gr.) fosilija diadematidae šeimos, juros iki kreidos laikotarpio. Acroclinium Roseum Hook. (Helipterum roserum Benth). Australijos (šeimos Compositeae), vienmetis augalas, a. 25 — 35 cm aukšt. Acta Apostolicae Sedis (lot.) oficialinis Apaštališkojo Sosto mėnesinis laikraštis; 1865—1908 ėjo vardu Acta Sanctae Sedis. Jame dedami ir skelbiami Apaštališkojo Sosto įstatymai, įsakymai, instrukcijos, dekretai, įvairūs popiežiaus raštai ir t. t . Acta Apostolorum ž. Apaštalų Darbai. Acta facientes imperatoriaus Decijaus persekiojimo laiku išsižadėjusių tikėjimo, aukojusių romėnų dievams, krikščionių vardų sužymėj’imas tam tikrose lentelėse. Acta Martyrum (Kankinių Darbai) 1) oficialiniai protokolai apie kankinių