Lietuvių enciklopedijos turinys
Àcetonurija Achmat kaitinant kalcio acetatą arba leidžiant acto rūgšties garus per įkaitintą bario oksidą. A. geras tirpintuvas dervai, rieba lams, acetilenui ir kitoms org. medžia goms, vartojamas nitro celulozei tirpinti ir jai želatinuoti bedūmės sprogstamosios medžiagos gamyboje. Be to, jis vartoja mas chloroformui, jodoformui, sulfonaliu’i ir kt. medžiagoms gaminti. Acetonurija acetonas šlapume. Acetphemetidin chemiškas pavadinimas fenacetino, vaisto, vartojamo karščiui ir skausmams mažinti. Acetum (lot.) paprasto acto pavadini mas. Ach Narziss (1871—1946) vokiečių fi losofas ir psichologas, eksperimento būdu įrodęs valios vyksmų savitumą. Išsp. lie ber Willenstaetigkeit u. das Denken 1905, Ueber Willensakt u. das Temperament 19,10, Analyse d. Willens 1935 ir kt. Achabas, 7-sis Izraelio valdovas, savo žmonos Izebėlės veikiamas įvedęs Baalio kultą; valdęs 22 metus, krito kovoj su Damasko valdovu Benhadabu II. Achad Haama3 (Ošer Ginsberg) (1856- 1927) žydų rašytojas ir filosofas. A . buvo daug metų hebrajų žurnalo Hašiloach re daktorium. Padėjo mokslišką pamatą žy dų tautiniam sąjūdžiui. Išsp. A panaschad derachim (Kryžkelėje) 1913, Iggeroh 1923 —1925 ir kt. Achają (seniausiais laikais Aigijalas), mažas kraštas Peloponese. Romėnų lai kais A. buvo vad. visa Graikija, be Tesa lijos. Achajai senųjų graikų tautelė, kuri gy veno pirma Etiotidoj ir Tesalijoj, paskiau Peloponese, kur A. įsteigė Argoso ir La- konijos karalystes. Doriečiams įsibrovus į Peloponesą, vieni A. įsikūrė Maž. Azijoj, kiti užėmė š. Peloponesą, nuo tų laikų vadinamąją A.; čia organizavo sąjungą. Ji subyrėjo pradžioj III a. pr. Kr. Apie 281 A. sudarė maują sąjungą; žymiausieji jos veikėjai Aratas (m.213) ir Filopoime- nas. Ji kovojo su Makedonija ir pirmavo Peloponese, vėliau buvo susijungusi su Roma, kurios 146 buvo pavergta. Home ras tą vardą duoda visiems graikams; spėjama, kad XIV a. pr. Kr. buvo didelė Achajų imperija. E. Meyer Pelopones 1939. Aehaimenas legendarinis Achaimenidų dinastijos įkūrėjas. Achaimenidai senųjų Persų dinastija: Kiras (550—529) pr.Kr.), Kambizas (5,29- 522), Darijus I (521—485), Kserksas I (485—465). Achard Pranas Karolis (1753—1821) šveicarų chemikas. Pirmasis pradėjęs ga minti iš cukrinių burokų cukrų. Achatas mineralas ž. Chalcedonas. Achelojas (Acheloos) graikų mitologi joj Achelojo upės dievas, Okeano ir Teti- dos sūnus. Acheloos (Aspropotamos „baltoji upė"), didžiausia Graikijos upė, 215 km ilgumo. Senovėje vadinama Thoas. Acheronas 1) graikų mituose Gėjos sū nus; kadangi prigirdė titanus, tai Dzeuso paverstas požemių pasaulio upe. 2) š. Graikijos upė. Sen. griaikų mitolo gijoje požemio — amžinų kentėjimų upė, per kurią turėjo perplaukti mirusiųjų sie los. Acherontia atropos ž. Kaukuoliadrugis. Acheson1)Dean Gooderham (g. 1893) JAV politikas. Prezidento Roosevelto metu pradėjo dirbti Valstybės departamente. 1944—1949 Byrnes ir Mar shall padėjėjas. 1949—1953 I užsienių rei kalų ministeris. Daug nusipelnė sudarant vad. Marshall pagalbos planą Europai ir bendrą apsigynimo šiaurės Atlanto paktą. 2) E" d ward Goodrich (1856— 1931) amerikiečių fizikas. Edisono bendra darbis. Surado dirbtinį būdą grafitui ga minti. Acheulean Acheuîeanuias, antras paleo- litikumo laipsnis, atitinkąs šiltesnį suledė- jimo periodą, pavadintas nuo pranzūzų vie tovardžio Acheul ties Amiensu. Achilas (Achilej us) Homero Ilia dos karžygys, Pelėjaus (Pelydas) ir jūrų deivės Tetidos sūnus. Jo vaidas su Agamemnonu sudaro ašį, apie kurią su kasi beveik visi Iliados įvykiai. Achilas stud, ateitininkų akad. sporto klubas, įst. 1922. A. buvo L. G. S. F. na rys ir daug prisidėjo prie tos organizacijos išugdymo. Achylia ž. Skilvio ligos. Achillea ž. Naujažolė. Achillea Millefolium L. laukinis augalas (šeini. Compositea), vartojamas vaistams. Yra gražiažiedžių atmainų var. Kelwayi tamsiai raudonų žiediļ ir var. Cerise Queen tamsiai rausvų žiedų. Tinka kultū rai soduose. Achilo sausgyslė kulnikaulio sausgyslė, stora, plati, ilga trigalvio raumens saus gyslė, kuria pritvirtinama raumuo prie Kulnikaulio kulnies gumburo. Achimen.es įvairių rūšių gražiažiedžiai augalai C. Amerikos (šeim. Gesneraceae) ; šaknys žiemą laikomos sausai, pavasarį persodinamos į šviežią lengvą žemę. Gra žiausi A. patens Benth. iš Meksikos ir A. grandiflora DC. Achmat (m.1481) totorių Auksinės Or dos chanas. D .L .K. Kazimiero sąjunginin kas prieš Maskvą. 1472 ir 1480 A. buvo išsirengęs į žygį prieš Maskvą, bet Lietu va neparėmė jo žygio. ž. Aukso Orda.