Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01 013-032 OCR errata.djvu/13

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Lietuvių enciklopedijos turinys

Acetato šilkas Acetonas nyje netirpsta, kiti gi visi lengvai tirpsta; daugelis jų lengvai tirpsta ir alkoholyje. Daugumas druskų kristalinės. Kai kurie A. sausai varomi atpalaiduoja acto rūgš­ tį, kiti acetoną. Iš A. minėtini: 1) Aliumi­ nio A. pavidalu neutralios druskos Al. (C2H;ļ02)3 tegali egzistuoti tik vandens tirpale. Druskos tirpalą šildant, ji skyla, atpalaiduodama rūgšties dalį. ši druska vartojama dažymo technikoje beica- mui ir medicinoje antiseptine priemone. 2) švino A. (nuodingas), vad. ir švino cukrum, vartojamas kompresams. 3) Kal­ cio A. kaitinamas atpalaiduoja acetoną. 4) Vario A., ž. šveinfurto žalymas. 5) Nat­ rio A. vartojamas organinėje chemijoje. Technikoje, medicinoje ir chemijoje varto­ jami dar amonio, bario, geležies, gyvsi­ dabrio, sidabro, cinko A. Acetato šilkas, acetatinis pluoštas (a. rayon), dirbtinio šilko rūšis, gaminama iš celulozes acetato arba acetilcelulozės. Acetilas (C3H3CO) vienavalentis acto rūgšties likutis, kuris savarankiškai neeg­ zistuoja, bet tam tikrais acetilinimo meto­ dais duodasi įvedamas į kitus junginius. Acetilcholinas audinių hormonas, atsi­ randąs sujaudinus parasimpatinius ner­ vus. A . mažiausio kiekio užtenka išplėsti periferiniams kraujo indams, sumažinti kraujo spaudimui, sulėtinti širdies plaki­ mui. Acetilcholino bromidas vaistas vartoja­ mas padidėjus kraujo spaudimui, nuo re- tinalinės arterijos spazmų, žarnų, pūslės ątonijos ir kt. Acetilenas, etinas (C2H0 arba CH = CH) dujų būklės nesotus angliavandenilis, pir­ mutinis homologinės acetilenų eilės narys. Skystėj a 48 atms. slegiant. Negrynas turi biaurų kvapą dėl jame esamų priemaišų. Kvėpuoti nuodingas, uždegtas dega švie­ čiančia ir stipriai rūkstančia liepsna. Jo gaunama skaldant vandeniu kalcio karbi­ dą (CaC2 + 2H20 = Ca(OH)2 + C2H2). 1 kg karbido duoda 300 1 acetileno, kuris deg­ damas 15 kartų stipriau šviečia už šviečia­ mąsias dujas. A. mišinys su oru uždegtas smarkiai sprogsta. Grynas A. sprogsta sunkiau, bet suslėgtas lengvai, todėl su­ slėgtas ir suskystintas A. nepaprastai pa­ vojingas. Praktikos reikalams jį tirpina acetone arba suslegia su kuria koringa medžiaga, pvz. infuzorine žeme; tuomet A. sprogimo atveju nebepavojingas. Su variu ir sidabru A. sudaro sprogstamus junginius, aceti1enidus, todėl vamzdžiai ir čiaupai iš tų metalų vengtini vartoti A. leisti. Suslėgtas A. leidžiamo­ mis elektros žiežirbomis suskyla į vande­ nilį ir anglį labai grynu suodžių pavidalu. A. liepsna, be šviesos, duoda gana didelę kaitrą, todėl jis vartojamas šviesti ir aukštoms temperatūroms gauti. A .leng- vai paverčiamas acetaldehidu, kuris gai­ vinimu lengvai paverčiamas etilo alkoho­ liu, o oksidinimu — acto rūgštimi. Dėl savo veiklumo chemijos pramonėje nau­ dojamas daugeliui svarbių medžiagų. Gyv­ sidabrio acetatas, jungdamasis su vande­ niu, duoda acto aldehidą, kurį galima ok- sidinti ligi acto rūgšties arba gaivinti ligi etilo alkoholio (ž.). Su chloru duoda tri- chloroetileną. Jungiasi su druskos rūgšti­ mi, duodamas vinilo chloridą CH2 — CHCI, kuris polimerinamas duoda polivinilo chlo­ ridą ir įvairias plastines medžiagas. Spaudimo būdu pavyko prie A. prijungti alkoholius, rūgštis bei aldehidus ir paga­ minti vinilo polimerizacijos plastines bei dirbtines medžiagas (ž. Vinilinimas). Pri­ jungiant pvz. acto rūgštį, gaunamas vinilo acetatas pagal lygtį: CH = CH + CH3COOH2 = CH = CH. OOC CH3, kuris lengvai polime- rinas ligi polivinilo acetato, iš kurio dirba­ mos plastinės medžiagos, k. a. lakai, der­ vos, klijai ir filmos aptraukti metalams, apsaugoti juos nuo gedimo ("Coating"). Su formaldehidu galima gauti butindiolį, formulės CH2OH - OEC - CH2OH. Iš jo galima pagaminti butadieną, o iš šio sin­ tetinę gumą, vad. buna. Kitais būdais iš jo galima pagaminti poliamidu rūšies dirbtines medžiagas: nyloną, perloną ir kt. ž. Poliamidai. Kitais būdais iš to pa­ ties A. ir kurios kitos medžiagos, naudo­ jant metalų karbonilus katalizatoriais, galima gauti svarbai medžiagų naujoms sintezėms. Prie A. prijungus vandenį, gaunama akrilinė rūgštis pagal lygtį: CH ^CH+CO+H20 = CH2 = CH-COOH. Ji polimerinasi atsirandant poliakrilatams, svarbioms medžiagoms lakų ir plastikų ga­ mybai. W. Reppe Neue Entwicklungen auf dem Gebiete d. Chemie des Acetylens und Kohlenoxyd 1949. Acetilsalicilinė rūgštis, tarba aspirinas, dažnai vartojamas vaistas. Acetinas, monoacetinas, esteris sudary­ tas iš glicerino ir vienos gram-molekulės acto rūgšties, vartojamas aptraukalu kum­ piams, sūriui ir pan. produktams apsaugo­ ti nuo išdžiūvimo bei oro veikimo. Acetofenonas sintezės būdu gaunama šviežių dobilų, šieno kvapsnį turinti me­ džiaga; vartojama muilo kvepalams. Acetonas, propanonas, dimetilis ketonas (CH3COCH3), gaivinamo kvapo skystimas, verda 560 <į, maišosi su vandeniu ir alko­ holiu bet kuria proporcija. Jo gaunama sausai varant medį, ir todėl jo randama nevalytame medžio spirite. Kaip nenor­ malios organizmo medžiagos apykaitos produkto, acetono pasitaiko saldžiąja liga sergančiųjų šlapume (acetonurija) 'ir jų kraujuje (acetonemija). A. gaminamas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5585-0=5585 wiki spaudos ženklai).