Lietuvių enciklopedijos turinys
Abu k iras Acetatai Abukiras (Abuocir) senovės Kanabos, kaimas žemajame Egipte, Viduržemio jū ros pakrantėje. Garsus kautynėmis : 1) 1798 VIII 1 anglų admirolas Nelsonas sunaikino prancūzų laivyną ir atkirto Na poleono kariuomenei kelią grįžti į tėvynę. 2) 1799 VII 25 įvyko kautynės tarp pran cūzų ir turkų. Po Sirijos žygių turkų ka riuomenė išsėdo iš laivų ties A., kur Na poleonas ją sumušė. VIII 2 buvo paimtas A. fortas ir A. vėl atiteko prancūzams. 3) 1801 III 1 anglų gen.Abercromby su 17.000 anglų išsėdo ties A. ir išvarė pran cūzus iš forto; netrukus įvyko kautynės ties Aleksandrija ir Romani, kur pralai mėję prancūzai turėjo pasitraukti iš Egipto. Abulija (gr.) valios nusilpimas, pasi- reiškiąs negalėjimu apsispręsti arba ap skritai savo sprendimus vykdyti. Abundantia pertekliaus personifikacija — rom. deivė, vaizduojama moteriške, pi lančia auksą iš pertekliaus rago. Jos pa veikslus randame tiktai ant monetų nuo Trajano laikų. Ab urbe condita (lot. —nuo miesto įstei gimo). Romėnų laiko skaičiavimas nuo Romos miesto įsteigimo, įvykusio 753 pr Kr. Abutilon kambarinis augalas iš atogrą žų Amerikos (šeim. Malvaceae). Kultū roje daugiausia hibridai A. megapota- m i c u m kabančiomis šakomis ir gelto nais raudona apačia žiedais. a.c. 1)sutrump. annicurrren- t i s (lot.) t.y ., einamųjų metų; 2) su trump. a coato. Ac — chemijoj ženklas aktinijui žymėti. Acanthaceae (lot.) šeima iš dviskilčių eilės Tubiflorae, a. 2000 rūšių dausų ir priedausių kraštuose. A . žolė arba krū mai, rečiau maži medeliai. Acanthim ž. Minkštapelekės žuvys. Acanthocep‚hali Nemathelmintes kirmė lių potipio klasė. Suaugusios parazitais vei siasi žuvų, paukščių, ir žinduolių žarnose; pereina tarpinį šeimininką, paprastai kokį nors nariuotakojį. Pvz. Echinorhynchus gigas gyvena naminės ir laukinės kiaulės žarnose. Acanthus 1) ilgamečiai augalai iš šeim. Acanthaceae; ornamentališkų lapų ir įdo mių žiedų, bet Lietuvos klimatas jiems per šaltas. Daugiausia randama p. Europoje. 2) Architektūrinis kolonų kapitelių, ypač Korintijos kolonų, papuošimias A. lapo pa vidalo. Krikščionių tapyboje ir skulptūroje A. simbolizuoja dangų. A capella muz. (it.) choras atlieKa vei kalą be jokio muzikos instrumento pri tarimo. Acarina ž. Erkės. Accelarando (it.) muzikoje palaipsniui greitinant. Accentua (lot.) ž. Kirtis. Aerius (Attius) Lucius (170—86 pr. Kr.) romėnų tragedijų rašytojas graikų klasikų pavyzdžiu, lenktyniavęs su vyresniu už sa ve Pacuvium. Patosą jungė su įspūdingu realizmu, maža paisydamas formos. Išliko tik fragmentai išsp.: Ribbeck Tragicorum romanorum fragmenta 1897. Accordéon ž. Armonika. Accra v. Afrikos Aukso Kranto, Britų kolonijos, sostinė ir uostas; 150.000 gyv. (1952). Išvežama dramblio kaulas, palmių alyva ir gumos žaliava. Accrington Anglijos Lancashiro grafys tės mst.; 40.000 gyv. (1951). Metalo, dažų ir chemikalų pramonė. Accursius (Accorso) (1188—1259) italų teisininkas. Nuo 1221 prof. Bolonijos univ. Parašė vadinamąją Glossa ordinaria, ku rią vėliau teismuose taikydavo kaip įsta tymą. Acetaldehidas etanalis, etilo alkoholio oksidinimo produktas. Aštraus kvapo sky stimas, verdąs 20,8 C, lyg. sv. 0,8. Oksidi- namas jis virsta acto rūgštimi, gaivina mas etilo alkoholiu. Pagal Gruensteiną, A. pasigamina leidžiant acetileno dujas į pra skiestą sieros rūgštį esant gyvsidabrio sul fatui katalizatoriumi, prisijungiant vienai molekulai vandens. A. vartojamas gaminti acto rūgščiai, jos esteriams, etilo alkoho liui ir kt. Svarbūs A. polimerizacijos pro duktai yra metaldehidas ir paraldehidas. Acetaliai org. cheminiai junginiai, ku rių pasidaro iš alkoholių ir aldehidų drus kos rūgšties veikimo. Paprasčiausio ace- talio pasirodo iš etilo alkoholio ir acetal dehido. Jo iš lengvo pasidaro ilgai laiko mame vyne. Acetanilidas, antifebrinas org. jungi nys, gaminamas iš anilino ir acto rūgš ties, kristalinis, bespalvis, bekvapis, var tojamas karščiui mažinti (todėl kitaip vadinamas antifebrinu) ir nerviškiems skausmams tildyti. Acetatai, acto rūgšties druskos pasidaro tirpinant metalų oksidus, hidroksīdus ar ba jų karbonatus, kai kuriais atvejais taip pat ir grynus metalus atskiestoje acto rūgštyje, arba taip pat abipusiu ski limu šarminių žemės metalų A. arba švi no A. su kuriuo tarpiu sulfatu. Kadangi acto rūgštis vienabazė, tai bendra jos druskų formula CHyCOOMe, (Me — vie- navalentis metalas), šarminių ir šarmi nių žemės metalų A. gali prijungti prie savo molekulos dar 1 ar 2 acto rūgšties molekulas ir sudaryti rūgščiuosius A. Kai kurie daugiavalenčiai metalai sudaro ba zinius A. Iš neutralių jų druskų tik sidabro A. ir vienavalenč’io gyvsidabrio A. vande-