Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01 013-032 OCR errata.djvu/12

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Lietuvių enciklopedijos turinys

Abu k iras Acetatai Abukiras (Abuocir) senovės Kanabos, kaimas žemajame Egipte, Viduržemio jū­ ros pakrantėje. Garsus kautynėmis : 1) 1798 VIII 1 anglų admirolas Nelsonas sunaikino prancūzų laivyną ir atkirto Na­ poleono kariuomenei kelią grįžti į tėvynę. 2) 1799 VII 25 įvyko kautynės tarp pran­ cūzų ir turkų. Po Sirijos žygių turkų ka­ riuomenė išsėdo iš laivų ties A., kur Na­ poleonas ją sumušė. VIII 2 buvo paimtas A. fortas ir A. vėl atiteko prancūzams. 3) 1801 III 1 anglų gen.Abercromby su 17.000 anglų išsėdo ties A. ir išvarė pran­ cūzus iš forto; netrukus įvyko kautynės ties Aleksandrija ir Romani, kur pralai­ mėję prancūzai turėjo pasitraukti iš Egipto. Abulija (gr.) valios nusilpimas, pasi- reiškiąs negalėjimu apsispręsti arba ap­ skritai savo sprendimus vykdyti. Abundantia pertekliaus personifikacija — rom. deivė, vaizduojama moteriške, pi­ lančia auksą iš pertekliaus rago. Jos pa­ veikslus randame tiktai ant monetų nuo Trajano laikų. Ab urbe condita (lot. —nuo miesto įstei­ gimo). Romėnų laiko skaičiavimas nuo Romos miesto įsteigimo, įvykusio 753 pr Kr. Abutilon kambarinis augalas iš atogrą­ žų Amerikos (šeim. Malvaceae). Kultū­ roje daugiausia hibridai A. megapota- m i c u m kabančiomis šakomis ir gelto­ nais raudona apačia žiedais. a.c. 1)sutrump. annicurrren- t i s (lot.) t.y ., einamųjų metų; 2) su­ trump. a coato. Ac — chemijoj ženklas aktinijui žymėti. Acanthaceae (lot.) šeima iš dviskilčių eilės Tubiflorae, a. 2000 rūšių dausų ir priedausių kraštuose. A . žolė arba krū­ mai, rečiau maži medeliai. Acanthim ž. Minkštapelekės žuvys. Acanthocep‚hali Nemathelmintes kirmė­ lių potipio klasė. Suaugusios parazitais vei­ siasi žuvų, paukščių, ir žinduolių žarnose; pereina tarpinį šeimininką, paprastai kokį nors nariuotakojį. Pvz. Echinorhynchus gigas gyvena naminės ir laukinės kiaulės žarnose. Acanthus 1) ilgamečiai augalai iš šeim. Acanthaceae; ornamentališkų lapų ir įdo­ mių žiedų, bet Lietuvos klimatas jiems per šaltas. Daugiausia randama p. Europoje. 2) Architektūrinis kolonų kapitelių, ypač Korintijos kolonų, papuošimias A. lapo pa­ vidalo. Krikščionių tapyboje ir skulptūroje A. simbolizuoja dangų. A capella muz. (it.) choras atlieKa vei­ kalą be jokio muzikos instrumento pri­ tarimo. Acarina ž. Erkės. Accelarando (it.) muzikoje palaipsniui greitinant. Accentua (lot.) ž. Kirtis. Aerius (Attius) Lucius (170—86 pr. Kr.) romėnų tragedijų rašytojas graikų klasikų pavyzdžiu, lenktyniavęs su vyresniu už sa­ ve Pacuvium. Patosą jungė su įspūdingu realizmu, maža paisydamas formos. Išliko tik fragmentai išsp.: Ribbeck Tragicorum romanorum fragmenta 1897. Accordéon ž. Armonika. Accra v. Afrikos Aukso Kranto, Britų kolonijos, sostinė ir uostas; 150.000 gyv. (1952). Išvežama dramblio kaulas, palmių alyva ir gumos žaliava. Accrington Anglijos Lancashiro grafys­ tės mst.; 40.000 gyv. (1951). Metalo, dažų ir chemikalų pramonė. Accursius (Accorso) (1188—1259) italų teisininkas. Nuo 1221 prof. Bolonijos univ. Parašė vadinamąją Glossa ordinaria, ku­ rią vėliau teismuose taikydavo kaip įsta­ tymą. Acetaldehidas etanalis, etilo alkoholio oksidinimo produktas. Aštraus kvapo sky­ stimas, verdąs 20,8 C, lyg. sv. 0,8. Oksidi- namas jis virsta acto rūgštimi, gaivina­ mas etilo alkoholiu. Pagal Gruensteiną, A. pasigamina leidžiant acetileno dujas į pra­ skiestą sieros rūgštį esant gyvsidabrio sul­ fatui katalizatoriumi, prisijungiant vienai molekulai vandens. A. vartojamas gaminti acto rūgščiai, jos esteriams, etilo alkoho­ liui ir kt. Svarbūs A. polimerizacijos pro­ duktai yra metaldehidas ir paraldehidas. Acetaliai org. cheminiai junginiai, ku­ rių pasidaro iš alkoholių ir aldehidų drus­ kos rūgšties veikimo. Paprasčiausio ace- talio pasirodo iš etilo alkoholio ir acetal­ dehido. Jo iš lengvo pasidaro ilgai laiko­ mame vyne. Acetanilidas, antifebrinas org. jungi­ nys, gaminamas iš anilino ir acto rūgš­ ties, kristalinis, bespalvis, bekvapis, var­ tojamas karščiui mažinti (todėl kitaip vadinamas antifebrinu) ir nerviškiems skausmams tildyti. Acetatai, acto rūgšties druskos pasidaro tirpinant metalų oksidus, hidroksīdus ar­ ba jų karbonatus, kai kuriais atvejais taip pat ir grynus metalus atskiestoje acto rūgštyje, arba taip pat abipusiu ski­ limu šarminių žemės metalų A. arba švi­ no A. su kuriuo tarpiu sulfatu. Kadangi acto rūgštis vienabazė, tai bendra jos druskų formula CHyCOOMe, (Me — vie- navalentis metalas), šarminių ir šarmi­ nių žemės metalų A. gali prijungti prie savo molekulos dar 1 ar 2 acto rūgšties molekulas ir sudaryti rūgščiuosius A. Kai kurie daugiavalenčiai metalai sudaro ba­ zinius A. Iš neutralių jų druskų tik sidabro A. ir vienavalenč’io gyvsidabrio A. vande-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5255-0=5255 wiki spaudos ženklai).