Baimes Jaime Luciano (1810—1848) ispanų filosofas ir publicistas, nuo 1837 prof. Viche, Barcelonoje, Madride. Savo filosofiniuose raštuose B. rėmėsi Tomo Akviniečio scholastika, o jo mokslą jis savarankiškai plėtojo toliau. Išsp. Observaciones so-ciales, politicas y economicas 1849, EI pro-testantismo comparado con ei catolicismo 1842—1844, Filosofia Fundamentai 1846— 1847.
Balmhorn Šveicarijos Alpių viršukalnė Berno apylinkėje. 3710 m augščio. Kartu su Altessu ir Rinderhornu daro plačiai apledėjusį Finsteraarhorno grupės vakarinį masyvą.
Balmont Konstantin (1867—1943) rusų poetas. 1905 išleidęs eilėraščių rinkinį Pes-ni mstitelia, turėjo bėgti į užsienį, iš kur tegrįžo .1913. Po bolševikinės revoliucijos vėl bėgo į Prancūziją. Pirmuosiuose savo eilėraičių rinkiniuose ,1890, 1894 laikosi Ne-krasovo ir Nadsono, bet rinkiniais V bez-brežnosti 1895, Tišina 1898 prisideda prie rusų simbolistų pionierių ir nuo visuomeninių motyvų pereina prie individualizmo. Išl. Goriaščija zdanija 1900, Budem kak solnce 1903, Liturgija kr ąsoty 1905, Tolko liubov 1900. 1905 kurį laiką B. poezijoje
skambėjo revoliuciniai motyvai, vėliau jis linksta į estetizmą, individualizmą. B. kūryba pasižymi muzikalumu. Rusų poeziją jis praturtino naujais rimais ir ritmais ir daug naujo davė eilėraščių melodikai. Lietuvai nepriklausomybę atgavus, B., kuris ir prieš I pas. karą buvo arti suėjęs su Jurgiu Baltrušaičiu, susidomi Lietuva ir Vilniaus klausimu, palaikydamas Lietuvos reikalus ir potroškius. Tais klausimais užsienio ii' Lietuvos spaudoje išspausdino daug straipsnių ir eilėraščių. Susidomėjęs liet. liaudies dainomis ir lietuvių literatūra, jis vertė lietuvių autorius į rusų kalbą. 1931 išsp. Paryžiuje Severnoe Sijanie, Stichi o Litve. Jo eilėraščių lietuviškai vertė A. Jakštas, M. Vaitkus, B. Sruoga, A. Lastas, L. Gira.
- Ellis Russkie simbolisty 1910; V. Briusov Dalekie i blizkie 1912; E. Aničkov Novaja russkaja poezija 1923.
Balmoral Castle Škotijos pilis Aberdeeno grafystėje, Dees’o upės augštupyje. 274 m nuo j. 1. 1835—1855 perstatyta, virto Anglijos karalių rudens rezidencija.
Balnakalnis arba balnas žemės paviršiaus reljefo elementas, esąs tarp gretimų viršūnių ir skiriąs gretimus slėnius. Kalnuose per B. eina keliai.
Balnas sėdynė, uždedama arkliui ant nugaros. Klajokliai jodinėjo be B. ir visai nežabotais arkliais. Senovės graikai ir romėnai taip pat B. nežinojo ir tik 285 Kr. g. imperatorius Teodosijus I įtaisė B. pašto arkliams—sella eąuestris. VIII ir IX a. žinomi vokiški B. su kilpomis. Riterių laikais v. Europos B. buvo sunkūs ir griozdiški, nes turnyruose reikėjo turėti stiprią -atramą kojoms ir žemutinėms liemens dalims. Arklių lenktynėms anglai pasigamino lengvutį, a. 400 gr tesveriantį B. 1135 Anglijoje atsirado ir specialūs moteriški B. B. turi būti patogūs joti ir neturi gadinti arklio nugaros.
Senovėje Lietuvos kariuomenė vartojo riterių tipo B., nors neturtingesnieji kariai turėdavo gana savotiškų B. K. Būga sprendė, kad senovės lietuviai vartodavę sedulos medžio B., iš kur rus. sedlo, lenk. siodlo — „balnas”.
Balneografija (gr.) bendrosios balneologijos mokslo skyriui, aprašąs gydomuosius šaltinius.
Balneologija (gr.) maudyklų mokslas, mokslas apie vandens, mineralinių šaltinių, jūros vandens, klimato ir saulės spindulių veikimą ir vartojimą gydymo tikslams. B. pagalbiniai mokslai yra: vandenų ir šaltinių geologija ir chemija, klimato, saulės spindulių, radioaktyviųjų substancijų fizika.
Balneoterapija balneologijos dalis, mokslas apie mineralinių šaltinių vandens naudojimą gydymo reikalams.
Balninkai Ukmergės aps. mstl. Alaušo ir Piršeno ežerų krantuose. B. miesteliui pradžią davė to paties vardo dvaras, kitoje Piršeno ežero pusėje. Dvaras priklausė D. L. Kunig. Bažnyčia buvo jau 1570. Nauja bžn. statyta 1771. Mūro bžn. statyta 1910. Žygimanto Augusto laikais, XVI amžiaus antroje pusėje, B. gavo Magdeburgo teises ir herbą — baltą žvaigždę raudonume. Maskvos kariuomenė 1655 Balninkus apgriovė ir apiplėšė, taip pat ir XVIII a. pradžioje švedai.
Balnys, Balna Zarasų aps. Dusetų vl. ežerėlis, Malatinės (Sartų ež. Šventosios, Neries) baseine. Paviršiaus plotas apie 4 ha. 117 m nuo j. 1.
Balodis, tark liet. ir lat. Baluodis. 1) A n-t o n s (g. 1880 I 15) latvių diplomatas. Baigęs mokyt, sem., 1900—1905 mokytojavo. 1906 dėl politinių priežasčių emigravo į v. Europą ir ten studijavo Ciuriche ir Grenoblyje, įsigydydamas prancūzų k. mokyt. teises. 1911 mokytojas ir 1919 dir. Baku mst. gimnazijoje. Nuo 1920 dirbo Latvijos užs. reikalų ministerijoje. 1924—1928 I Latvijos atstovas Kaune, 1928 užsienio reikalų ministeris, paskiau ligi 1933 VII atstovas Suomijoje, Bendradarbiavo latvių Balninkų herbas