Verkių ar Kryžiuočių ež. dėl gretimų kaimų bei dvaro ir sieja tą vardą su padavimu, kad čia nuskendę daug kryžiuočių. Tikrasis vardas yra Baltis, palikęs vietovardyje Baisa. Ež. ilgis 2,47 km, plotis ligi 0,38 km, paviršiaus plotas 52,3 ha, altitudė 1.11 m nuo j.l. Didžiausias gilumas 40 m pietinės dalies vidury. Krantai augšti, iki 155 m nuo j. 1. B. yra garsus savo grožiu.
10) Utenos aps. Tauragnų vi. ež., 2 km ilgio, ligi 300 m pločio, 50 ha ploto, 164 m nuo j. l. Priklauso Minčios (Būgos, Almajos, Žeimenos, Neries) baseinui.
11) Švenčionių aps. Ignalino vi. ež., 800 m ilgio, ligi 300 m pločio, a. 35 ha, 142 m nuo j. 1., greta Žeimenio ež.
12) Švenčionių aps. Ignalino vi. ež., 1,1 km ilgio, ligi 300 m pločio, a. 30 ha, paviršius 151 m nuo j. 1. Per Ilgio ež. priklauso Laukinio (Dringių ež., Žeimenos) baseinui.
13) Ž. Balcis.
14) Trakų aps. Lentvario vi. ež., 1,2 km ilgio, ligi 200 m pločio, 16 ha. Kanalu sujungtas su Skaisčio ež., per kurį teka Trakų ežerų vandens perteklius į Lentvario tvenkinį ir toliau Soidės upeliu į Nerį. Paviršius 148 m nuo j. 1.
15) Utenos aps. Kuktiškių vi. ež., 9 ha ploto, prie Skudutiškio bžk., Vastapo (Suo-jos, Virintos, Šventosios, Neries) baseine, 155 m nuo j. 1.
16) (Baltys) Utenos aps., 1 km nuo Vyžuonų mstl., 9 ha ploto, Vyžuonos (Šventosios, Neries) baseine.
Baltische Korrespondenz kas trys mėnesiai išleidžiamas informacijų laikraštis. Leidėjas: Baltų Spaudos agentūra, bendradarbiaujanti su Baltų Tautų komitetu. Atsak. redaktorius Palus Kovalevvskis, pradėta leisti 1953, Weilheime, Obb., Vakarų Vokietijoje, spausdinamas vokiečių kalba.
Baltische Monatschrift 1858—1914 ir 1927 —1939 Rygoje ėjęs vokiečių žurnalas, daug metų buvęs Pabaltijo vokiečių dvasinio gyvenimo centru. 1914 buvo susiliejęs su Deutsche Monatschrift fūr Russland, bet dėl karo sustojęs.
Baltiški, estų Paltiski, v. Estijos uostas, 35 km nuo Talino. Apie 5000 gyv. (1940). Būdamas svarbiame strateginiame punkte prie įėjimo į Suomijos įlanką, rusų okupacijoje nuo 1945 paverstas karo laivyno baze su specialiais įrengimais povandeniniams laivams.
Baltistan Kašmiro kalnuota provincija C. Azijoje tarp Kara-Korumo ir Himalajų. 34.000 km2, apie 60.000 gyv. Žemiausias klony s 2200 m nuo j. 1. Beveik pusė viso B. paviršiaus yra apledėjusi. Klimatas sausas. Naudojant tirpstančių ledynų vandenį, šil-tesniuose klonio šlaituose auginami miežiai, kviečiai, grikiai ir ankštiniai javai. Gyventojai indoeuropiečiai — baltai, mahometonai, iš dalies klajokliai. Sverbesnie-ji prekybos centrai Iskardu (ar Skardu) ir Kargil. Ligi 1835 buvo valdomi savo kunigaikščių, 1835 juos nukariavo Kašmiro valdovas Golab Sing. B. gyventojus 1933— 1934 tyrinėjo lietuvis antropologas Poška. Jo disertacija The Chinese Tribes in the Karakorum Mountains.
Baltkojų miškas Slavikų girininkijoje, Sudargo miškų urėdijoje. 744 ha ploto, nelygioje augiavietėje. Medynai mišrūs — eglė, beržas, drebulė, juodalksnis; brandūs, III augštumo.
Baltmarių silkė ž. Silkė.
Baltoji Ančia ž. Ančia Baltoji.
Baltoji Gulbė. Šiuo vardu buvo įprasta vadinti Kauno miesto rotušę, savo pavidalu ir spalva primenančią baltąją gulbę. (Atvaizdas duotas prie žodžio „barokas”).
Baltoji jūra (suomių Vienanmeri, švedų Vita havet) pietinė Šiaurės Ledinuoto vandenyno dalis. 95.000 km2 ploto. Riba, skirianti B. J. nuo Šiaurės Ledinuoto vandenyno, eina tarp Kanino pusiasalio galo ir Kolos pusiasalio kyšulio, vad. rus. Sviatoj Nos. Nuo Kanino Nosies (Kanin Nos) ligi Onegos įlankos galo yra 590 km, platumo vidurinėje dalyje tik ligi 50 km. Giliausios B J. vietos yra Kandalakšos įlankoje, ligi 330 m: vidutinis gylis 130 m. B. J. krantai iš dalies yra stačios granito uolos, iš dalies lygios tundros. Daug salų. Stambiausioji
Baltis (žaliasis) netoli Verkių