metu rašė politines brošiūras, iš jų 1790 išleido 1787 parašytą Le cadastre perpetuel, kur įrodinėjo, kad didžiausia tautos nelaimė esanti nelygus turto paskirstymas. Reikalavo žemės reformos, leidžiant visiems lygiai ja naudotis, ir, remdamasis Thomo More ir Morelly mintimis, reikalavo visų nelygybių panaikinimo. 1795—1798 leido La Tribun du Peuple, žuvus Robespierre, 10 mėnesių sėdėjo kalėjime. 1795 įst. Panteono, arba Égaux — lygiųjų klubą ir tapo komunistinio sąmokslo vadu. 1796 buvo suimtas ir giljotinuotas.
- D. Thomson The Babeuf 1947.
Babianskis 1) Aleksandras (1853 Vaiguvoje — 1931 XII 10 Varšuvoje) kilęs iš Lietuvos dvarininkų, liberaliųjų rusų šviesuomenės pažiūrų veikėjas visuomenininkas. Baigęs Šiaulių gimnaziją ir Petrapilio karo teisių akademiją, keliasdešimt metų tarnavo rusų kariuomenės teisme, ištarnavęs ten generolo laipsnį, o nuo 1906 vertėsi advokatūra, kaltinamuosius gindamas ir politinėse bylose. Dalyvaudamas Petrapilio išeivių organizacijose (nuo 1895 Romos katalikų labdarių draugijos garbės narys, nuo 1901- -1903 šv. Kotrynos Dažny čios s lindikas), jis gaudavo ir su lietuviais susitikti, o šių Petrapilyje gyveno ne mažiau kaip 30.000. Tik lietuviams skaudą atgavus, jis jau bendradarbiavo Petrapilio Lietuvių Laikraštyje ir palaikė lietuviii reikalavimą, kad vietinėse katalikų mokyklose būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Ir pats ją priėmė ir įsileido į mokyklas prie šv. Kotrynos bažnyčios šalia latvių ir lenkų kalbų. Kartu su B. Jalovieckiu nuo Saldutiškio (1905 XI 18, n. st. XII 1) dalyvavo Lietuvių Laikraščio redakcijoje sukviestame susirinkime (iš liet. pusės A. Dambrauskas-Jakštas, Maironis, P. Būčys, A. Dubinskas, S. Balt-ramaitis), kur buvo iškeltas reikalavimas: plačios vietinės savivaldybės Lietuvai kartu su Gardino gub. ir „kaipo idealą autonomijos su seimu Vilniuje”, lietuvių kalbos dėstymo visose Lietuvos mokyklose ir rusų mokytojų pakeitimo lietuviais. Taip pat tame susirinkime pirmą kartą lietuvių tarpe buvo iškeltas reikalavimas atgaivinti Vilniuje universitetą, ir tai grynai lietuvišką. Vėliau, sustiprėjus lietuvių ir lenkų antagonizmui, B. su lietuvių grupėmis artimesnių santykių nepalaikė. Tik pirmajame pasauliniame kare tam tikrą kontaktą su lietuviais vėl mėgino palaikyti. O po karo apsigyvenęs Varšuvoje, siūlė visokius kompromisus Lietuvai su Lenkija sutaikinti: 1919 siūlydamas Lenkijai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę su Vilniumi ir dviem — lietuvių ir lenkų — valstybinėmis kalbomis, 1921 remdamas Hymanso projektą ir jį laikydamas savojo sumanymo vaisiumi. Dėl savo sumanymų ir šiaip dėl lietuvių bei lenkų santykių jis nuolatos tarėsi su vienų ir kitų grupėmis Varšuvoje, Vilniuje, Kaune. Bet lenkų nebuvo palaikomas, o lietuviai jam nepritardavo. Prieš mirtį dar svajojo įsteigti lietuvių ir lenkų draugiją tų tautų santykiams išlyginti.
2) Aleksandras (1886 V 3 Naujamiesčio vi. Rojūnuose — 1937 III 24) gydytojas visuomenininkas Lietuvoje, aktyvusis Medicinos, Kovos su Džiova bendradarbis.
Baby Bonds JAV smulkūs bortai, leidžiami smulkesnėms gyventojų taupmenoms pritraukti.
Babickaitė-Graičiūnienė Unė (g. 1890 Panevėžio vi. Virbališkių — Laukminiškių k.). Petrapilyje 1915—1918 mokėsi dainavimo ir vaidybos. 1919 su pirmąja Lietuvos misija atvykusi į JAV, vaidino įvairiose lietuvių kolonijose ir bandė veržtis ir į filmų artistes. 1933 vaidino Paryžiuje ir Londone, paskiau grįžo Lietuvon. 1938-1939 šaulių Sąjungos teatro vadovė. 1938 išvertė P. Maurice Išsiskyrusioji.
Babickas Petras (g. 1903 IV 29 Panevėžio vi. Virbališkių—Laukminiškių k.) rašytojas. Baigęs Panevėžio gimn., 1923—1930 studijavo LU literatūrą. Mokytojavo Jurbarko gimn., dirbo valstybės radiofone, kurį laiką redagavo Mūsų Vilnių, buvo šaulių Sąjungos kultūros skyriaus instruktorius, švietimo ministerijai organizavo filmoteką, pagaminęs M. Jankaus, J.
Šliūpo, A. Jakšto-Dambrausko, G. Petkevičaitės, generolo J. Bulotos filmus. Apkeliavo Vakarų Europą, Mažąją Aziją, š. Afriką, Amerikos žemyną. Tremtyje įsikūrė Brazilijoje. Išsp. apysakų rinkinį Vakar 1931, Marių pasakos 1933, Gintaro krantas 1938, eilėraščių rinkinius Geltona ir juoda 1930, žmogaus remontas 1934, Toli nuo tėvynės 1945, II laida — 1946, Svetimoj padangėj 1938, kelionių raštus — Elada 1939, Brazilija 1951, vaikams Nuostabi Jonuko kelionė, Tra ta ta ta ta (eilėr.), Murziukas (L. R. K. jaunimo lit. premija 1933), Vilniaus vaikai, Aš karys, Gyvenimas laimė. Ispaniškai išsp. Lithuania 1947. Lietuvoje bendr. Vaire, židinyje, Naujojoje Romuvoje, Trimite, Karyje, Mūsų Vilniuje, Skautų Aide. 1929 suredagavo almanachą Jie jums.
Babič Ljubomir (.1854—1935) slapyvardžiu Ksaver Sandor Gjalski kroatų rašytojas, rašęs istorinius romanus ir noveles (Janko Borislavič 1887, Radimilovič 1894, Ljubav lajtnanta MiF.ca 1915). Lietuviškai išv. jo Gaj 1891.
P. Babickas