Puslapis:LE02.djvu/173

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bangolaužis arba brekvatorius (angį. break — laužti ir water — vanduo) dirbtinis pylimas, daromas iš medžio, akmenų, betono ir kt. medžiagos ties jūros (kartais ir upės) uosto išoriniais vartais. Tuo būdu uostas saugojamas nuo bangų, stiprios srovės, plaukiančių ledų, smėlio samplavų ir kt. uostui kenksmingų daiktų. B. didumas, statybos medžiaga ir konstrukcija pareina nuo krantų ir dugno pavidalo, vyraujančių vėjų ir vandens srovės stiprumo ar linkmės, vartos rūšies, statybinės medžiagos ir tt. B. skiriasi nuo uosto molo tuo, kad pastarasis vienu galu siekia krantą, o B. galai kranto nesiekia. Naujas būdas bangoms uoste naikinti remiasi suspausto oro įleidimu į jūros vandenį. Mat, kylančios oro pūslelės deformuoja bangas. Orui spausti vamzdis su skylėmis nuleidžiamas į vandenį uosto priešakyje. Oras varomas krante įrengtu kompresoriumi.

Bango liga infekcinis raguočių išsimeti-mas dėl Brucella abortus.

Bango metodas Bern. Bango pasiūlytas metodas kovoti su raguočių tuberkuloze. Gyvuliai griežtai skirstomi į 2 grupes: vieni reaguoja į tuberkuliną, kiti ne. Reaguojančiųjų prieauglis išbandomas tuberkulinu: reaguojantieji naikinami, nereaguojantieji auginami su sveika banda. Reaguojančiosios bandos gyvuliai, atvirai tuberkulozei pasireiškus, tuojau naikinami. Tuo būdu sveikoji banda vis didėja, nesveikoji mažėja.

Bangor 1) Anglijos mst. š. Wallese. 13.000 gyv. (1951). Per B. uostą išvežami skalūnai iš netoli esančiųjų Bethesdos laužyklų.

2) Š. Airijos uostas ir kurortas. 14.000 gyv. (1950).

3) JAV Maine vist. mst., prie Penobsco-to upės. 31.000 gyv. (1950). Medžio, batų pramonė.

Bangos 1932 Kaune ėjęs savaitraštis su radijo stočių programomis, leistas A. Bružo ir redaguotas A. Griciaus.

Bangpūtys, lat. bangulis, šen. lietuvių jūrų dievas. Žinomas Maž. Lietuvos žmonėms (1747 Rugio, 1800 Milkės žodynas, 1825 Rėzos 32-ji daina nuo Klaipėdos), bet a. XIX a. pusę laikomas iš žmonių atsiminimo išnykęs (Fr. Kuršaičio pastaba B. žodžiui, 1883 Litauisch-deutsches Wörterbuch). Tačiau V. Kalvaitis 1888—1894 Kretingalės par. Klaipėdos krašte yra aptikęs Rėzos dainos atmainą: „O ir supyko — Bangų Dievaitis — Pakilo Šiaurvėjaitis”; „Tegul terita — Bangpūtys valtį — Ant aukso inkarėlio” (Prūsijos lietuvių dainos 1905 N. 78). Kitos tos dainos atmainos B. nežino, nebent 1853 Neselmanas, Rėzą kartodamas ir minėdamas dar atmainą, bus joje ir B. radęs (Neselmano tekste tai neaišku). A. Juška (Lietuviškos svotbinės dainos N. 67, 435) yra tą dainą pasižymėjęs Didž. Lietuvoje, bet taip pat be B. Rėza prilygina B. ’Neptūnui, kiti dar Poseidonui. Šiaip ar taip, B. bus čia sudievinta vėjo, bene šiaurės vėjo (Šiaurio, Šiaurvėjačio), galia.

Bangui Prancūzijos Pusiaujo Afrikos mst. prie Ubangi upės, Belgijos Kongo pasienyje. 20.000 gyv. (1948).

Bangų mechanika (de Broglie ir Schrödinger) su savo variacijomis — kvantų mechanika (Heisenberg), matricų mechanika (Jordan, Born) ir kvantų elektrodinamika (Dirac) yra teorija, aiškinanti atomų struktūrą ir elektronų bei kitų materijos dalelių veikimą bangomis. 'Naujosios atomo teorijos (jos nėra jokia mechanika tikrąja prasme) buvo išvystytos apie 1926 ir turėjo pakeisti Bohro atomo teoriją, nesėkmingai aiškinančią kaikuriuos atomistikos reiškinius. Visos jau minėtos skirtingų pavadinimų teorijos, nors įvairių autorių išdėstytos ir kiek skirtingais matematiniais keliais, savo esme sutampa. Prieinamiausia savo forma ir praktiškai daugiausia taikoma yra Louis de Broglie pagrįstoji, o Schrödingerio ir Heisenbergo toliau išvystytoji bangų mechanika. Anksčiau buvo nusistojusi pažiūra, kad šviesa yra bangos, o elektronai — materijos dalelės, o tarp jų nesą jokio bendrumo. Paskui lemiamos reikšmės fizikoje turėjo išvada, kad šios dvi reiškinių rūšys tiek griežtai nesiskiria, nes kiekviena iš jų gali pasirodyti ir kaip bangos, ir kaip dalelės, — žiūrint, kokios rūšies eksperimentai su jomis daromi. Šviesa difrakcijos ir atspindžio bandymuose pasirodo kaip bangos, o fotoelektriniame efekte ir absorbcijoje — kaip dalelės (fotonai). Tai vadinama šviesos ir materijos dualizmu. Remdamasis šviesos dualizmu, de Broglie 1924 sprendė, kad ir materijos dalelės (elektronai ir atomai) turi būti suprantamos duališkai. Vėliau eksperimentais patvirtinta, kad judantieji elektronai pasireiškia kaip bangos: gautieji elektronų di-

Bangkok

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4698-0=4698 wiki spaudos ženklai).